Skonį reikia turėti

Leonas Vaitiekus Lenokas.„Tango šokamas dviese“. Ištrauka.

Tango – kol kas didžiausias klišių minų laukas, kokiame man yra tekę būti.
< ...>
Gražu. Na, gerai, tai ne klišė, bet netikęs apibūdinimas – turėtų būti „beskonybė“. Tango čempionatų dalyvių apranga rikiuojasi šalia „Eurovizijos“ dainų konkurso. Neteigiu, kad tango šokėjos rengiasi vienaip ar kitaip, tai būtų nepelnytas apibendrinimas. Noriu pasakyti, kad jį šokančios moterys sugeba apsirengti pagal, sakyčiau, kraupiausią baltarusišką kanoną. Kaip tos reklamos, kurios po kelių atliktų paieškų „Google“ spokso į mane iš kiekvienos interneto puslapio reklamjuostės.

Tinklinės suknios, tarsi aptaškytos neskiestais aliejiniais dažais. Pageidautina kokios nors raudonos spalvos variacijos. Su blizgučiais. Arba atrodo taip, tarsi sukneles kardu būtų mėginusi perkirsti Nuotaka iš Quentino Tarantino „Nužudyti Billą“.

Sportininkai ar šokėjai nėra aktoriai, todėl ir pats tango atrodo ne kaip „gražus aistros šokis“, o kaip lengvoji atletika. Na gerai, ne visai taip – australės lengvaatletės Michelle Jenneke šokis, kai ji atlieka apšilimą, gražesnis nei tango čempionatai. Bet pamirškite visa tai – mano antipatiją, skonį ir estetikos suvokimą. Šio šokio istorija tiesiog puiki.