Nuoga draugystė

1945-aisiais, kai Japonija buvo sutriuškinta Antrajame Pasauliniame kare, Buenos Airėse buvo sukurtas naujas tango „Adiós Pampa Mía“, kuris netrukus taip išpopuliarėjo pasaulyje, jog buvo kalbama (Japonijoje – vert. past.), kad ši naujiena buvo aptarinėjama labiau, negu karo pabaiga.

1953-aisiais metais aš buvau vargšas studentas, kuris dirbo naktimis tam, kad galėtų studijuoti dieną. Jau tada labai mėgau tango ir jaučiausi nepaprastai laimingas, gavęs darbą viename tango bare pačiame Tokijo centre.

Tuo metu Japonijoje buvo labai populiaros viešos pirtys. Oro atakos karo metu sugriovė daugelį namų, todėl retas kuris galėjo sau leisti mėgautis prabanga – vonia savo namuose ar bute. Įprastai Japonijoje vonia ir tualetas įrengiami atskirose patalpose. Mūsų namuose vonios nebuvo, turėjome tik tualetą.

Todėl nuolat lankydavausi vienoje viešųjų pirčių, kuri buvo netoli tango baro, kuriame dirbau, ir ten mėgaudavausi atpalaiduojančiomis vonios procedūromis. Toje pirtyje buvo dvi milžiniškos vandens talpos – vonios. Viena pripildyta karšto, kita – drungno vandens.

Vieną vakarą rąžydamasis karštojoje vonioje, bandžiau atpalaiduoti rankų ir kojų raumenis. Jaučiausi toks atsipalaidavęs ir laimingas, kad nė nepajutau, kaip pradėjau švilpauti Eduardo Arolas „Derecho Viejo“, tango, kurį išmokau iš Juan D‘Arienzo singlo (anuomet vinilinės plokštelės buvo singlai).

Tik pabaigęs švilpauti, suklusau: kažkas iš kito vonios galo man atliepė švilpaudamas Juan D’Arienzo “El Flete”, – tango, kuris buvo kitoje tos pačios plokštelės pusėje.

Nuo to laiko mes esame geri draugai, ir nuolat susitinkame pasiklausyti tango. Mūsų tango draugystė, prasidėjusi, drįstu teigti, mums esant visiškai nuogiems ir skambant melodijoms iš tos pačios tango plokštelės, tęsiasi štai jau kone pusę amžiaus.

Šaltinis: Nabuo Hirasawa “Amistad al desnudo”, Tangoneón nº 13 Octubre 1998