Katrin Dorn „Milonga“, „Versus aureus“, 2007. Iš vokiečių kalbos vertė Regina Ivanauskienė. Už knygą “Milonga” autorė apdovanota Hamburgo literatūros premija.
Bruno netrikdė tai, kad jis vienas. Įžengė į salę ir apsidairė vietos. Mergina, sėdinti prie staliuko, jam nusišypsojo. Ji vilkėjo juodą suknelę gilia iškirpte, o ant kaklo segėjo karolius, dėl kurių iškirptė panėšėjo į įrėmintą paveikslą. Ar jau yra kur nors ją matęs? Važiuodamas metro jis dažnai nusišypsodavo moterims ir kartais pagalvodavo, kad po kelių dienų tą pačią moterį galėtų atsitiktinai sutikti, ir tai kažką reikštų. Bet tos moters jis neprisiminė. Vis dėlto atsakė į jos šypseną, priėjo prie staliuko ir paklasė, ar galėtų prisėsti.
Jos šypsena išblėso.
– Prašom, – sausai atsakė, prisidegė cigaretę ir įsispoksojo į šokių aikštelę.
Tik dabar Brunas suvokė, kad mergina tikėjosi, jog pakvies ją šokti.
Bet šokti, regis, nebuvo taip paprasta. Visi šoko skirtingai, bent jau Brunas neįžvelgė jokios sistemos. Poros labai skyrėsi. Dvi iš jų užėmė pusę šokių aikštelės ir judėjo tarsi kokiame balete. Kiti šoko poromis keistai susikūprinę, ir Brunas klausė savęs, ar tokios nelaimingos jų minos nuo muzikos ar nuo suvokimo, kad niekados neišmoks šokti taip, kaip tos dvi meistrų poros.
Jums galėtų būti įdomu taip pat:
- Dešimt nepatyrusios milongueros klaidų Kodėl viena mergina, atėjusi į milongą nespėja net atsikvėpti tarp šokių, o tuo metu kita visą vakar...
- Kaip ap(si)kabinti Ralf Sartori, Petra SteidlSavo dešiniąja ranka jis glaudžia ją prie savo širdies, stabiliai išlaikyd...
- Paryžius. Trijų minučių romanas Mari Poisson Tikrieji patriotiškumo, meilės, nostalgijos, mirties ir garbės bei ilgesio jausmai išre...