Milongueros iš JAV – Eugenia ir Chan Park

Kai pirmą kartą įžengiau į Eugenijos ir Chano namus, buvo jau gili naktis. Ko norėti? Juk grįžome iš milongos Old Stoune House! Palikusi šokių batelius prieangyje, paslapčia apžiūrinėjau tango mokytojų namus, bandydama nuslėpti savo smalsumą. Taip, čia gyvena tango fanatai. Tai suprastų kiekvienas, apsilankęs jų namuose Marylande. Kur tik pažvelgdavau, mano žvilgsnis atsimušdavo į paveikslus, kalendorius, nuotraukas, plakatus, skultūrėles tango tema. (Kaip paaiškėjo, plakatai su garsių tango filmų scenomis puošia ne tik kambarius bet ir pagalbines patalpas: skalbykloje ar džiovykloje pro skrybėlės kampą jus stebės ne vienas skvarbaus žvilgsnio “plakatinis milonguero”…) “Man čia jau patinka”, – dar spėjau pagalvoti aš, prieš nugrimzdama į gilų saldų miegą pas žmones, kuriuos, atrodė pažinojau jau seniai…

Ryte, nebyliai pasisveikinusi su visais “plakatiniais milonguero”, pastebėjau, kad jų čia daug daugiau nei aš maniau. “Tuo geriau”, pagalvojau aš. Nosį maloniai kuteno kavos, spirginamos kiaušinienės ir orkaitėje kepamo cinamoninio obuolių pyrago kvapas… Netrukus pajutau į save įsmeigtus vaikų žvilgsnius. Gene ir Euni pasisveikindami padavė ranką ir prisistatė: “malonu su tavimi susipažinti”. Atrodo, kad jie visai nenustebo savo namuose iš ryto aptikę kažkokią “svetimą tetą”, šnekančią kažkokia keista kalba. Manau, kad aš buvau ne pirmoji ir ne paskutinioji viešnia tango reikalais apsistojusi jų namuose.

Stebėjau Eugeniją ir Chaną ir dvejojau, nuo ko pradėti interviu. Žinojau tiek, kad žmones Lietuvoje domins viskas – ir tai, kaip jie atsidūrė Amerikoje, kaip susipažino, kaip juos atrado tango. Koks jų santykis su tango ir muzika, kaip jie šoka ir kaip jie moko. “Aš juk žurnalistė, todėl man viskas įdomu”, – padrąsinau save mintyse ir pradėjau interviu.