Kaip atsirado tango

Gaucho, compadre, compadrito – trys “Argentinos kaubojaus” kartos

Vyriškas milonguitos, iš Europos atgabentos prostitutės, atitikmuo – compadrito. “Compadrito” priešistorė prasideda pampoje, “tose nuošaliose platybėse, ten, kur žemė nepavargdama atveria vis naujas ir naujas tolumas”, – rašė apie pampą rašytojas Héctor Biancotti. Prieš pasidalint ir aptveriant šiuos tolius žemės spekuliantams ir žemvaldžiams, pampa priklausė gaucho. Raiti nuotykių ieškotojai, dažniausiai indėnų-afrikiečių-ispanų kilmės metisai, vaikė, kaip ir jų šiauriečiai pusbroliai, kaubojai, galvijus po pampą ir gyveno, kaip teigė Sarmiento, “kažkur tarp barbariškumo ir civilizacijos”. Čia atsirado milonga* , – kaimiečių, kitaip dar vadinamų payadores – kurie traukdami per gyvenvietes, improvizuodami dainavo ir taip perduodavo paskalas ir naujienas, muzika. Tai buvo beribės pampos “žurnalistai”, kurie jodavo nuo vienos rančos iki kitos ir eiliuota forma atpasakodavo dienos įvykius. Payadores varžydavosi tarpusavyje, spontaniškai kurdami eiles ir improvizuodami dainuodavo, pritariant gitarai. Šie “dainuojamosios poezijos konkursai”, kitaip vadinami contrapuntos, galėjo tęstis net keletą dienų, kol publika nenutraukdavo pasirodymo plojimais, taip išrinkdama virtuoziškiausią poetą – dainininką. Dainų perdavimas iš lūpų į lūpas bei spontaniškos dainų improvizacijos ir sudarė argentiniečių liaudies dainų pagrindą, kas, aišku, įtakojo ir pirmųjų tango tekstus.

Tragiška, tačiau gaucho** tapo nacionaliniu didvyrio mitu tik tada, kai iš jo seniai buvo atimti jo namai – pampa. 19 a. pabaigos literatūra suidealizavo gaucho iki kreolų riteriškumo simbolio: sąžiningas, gerbiamas, išdidus, ištikimas ir drąsus, mokantis mikliai darbuotis peiliu, gitara ir arkliu, gaucho tapo tikrovišku ir dorybingu pagrindu stilizuotam, fiktyviam argentiniečių nacionaliniam charakteriui. Gaucho asocijuojasi su dviem dalykais, kuriuos jis paveldėjo iš Ispanijos: gitara ir arkliu. Pėsčias, su gitara ir be arklio, gaucho šimtmečio pabaigoje įžengė į Buenos Airių priemiesčius. Nuostabūs laikai, praleisti amžinosiose pampos platybėse, buvo praeitis. Visur styrojo tvoros, kurių į jų žemę prismaigstė vietiniai bei užsienio žemės spekuliantai, o italų padienininkai atėmė iš gaucho jų vienintelę galimybę užsidirbti. Pėsčias gaucho, de a pie, jau nebebuvo gaucho, taip kaip ir kaubojus be arklio – ne kaubojus. Iš gaucho mieste teliko tik degeneravęs ir savo šaknis praradęs “kūmas”, taip vadinamas ir dažnai cituojamas compadre.

milonga* Milonga, arba mažybinė forma milonguita turi keletą reikšmių. Šis žodis kilęs iš Afrikos ir reiškia ne tik iš Europos atgabentą baro darbuotoją ir prostitutę, bet ir šventės ar šokių renginį, bei payadores atliekamą muziką.
gaucho** (tariame: gaučo) – “Argentinos kaubojus”, argentiniečių nacionalinio charakterio prototipas.