Tai nutiko vieną vasario šeštadienį, kai lauke buvo taip drėgna ir šalta, kad pakeliui pradėjau užsukinėti į visas senamiesčio parduotuvėles, kad atitirptų nosis. Taip aš netyčia užėjau į vieną antikvariatą.
Kampe ant aukšto stalelio stovėjo ranka užvedamas patefonas su didžiule išblizginta kriaukle, o ant jo buvo uždėta plokštelė – aišku, ten buvo tango!
Jūs nepatikėsite, bet aš nusipirkau tą plokštelę tik todėl, kad ten buvo tango! Nežinojau, kodėl ją perku – juk vis viena neturėčiau jos kaip pasiklausyti? Bet pats faktas, kad prieš 70 metų šios plokštelės kažkas klausėsi, o gal pagal ją netgi šoko tango, man buvo pakankamai svarus, kad namo parsineščiau dar vieną “didelį, nereikalingą daiktą”.
Ji kainavo tikrai pigiau nei dauguma tų mielų niekučių, kuriuos prisiperka moterys, – bandžiau pagrįsti savo pirkinį.
Bet ta plokštelė matyt turėjo kokį tai užtaisą – nuo jos prasidėjo ši graži vinilinių tango singlų kolekcija:
Nuo to karto eidavau į visus antikvariatus, kokie tik pasitaikydavo pakeliui ir tarp verdžių, traviatų ir aidų išsirindavau visas, kiek tik dėdė beturėtų, plokšteles su tango.
Taip atsirado labai įdomių unikatų: rusiški, angliški, vokiški, netgi vienas slovakiškas tango. Totali egzotika!
Netrukus atsirado ir hi-fi aparatūra jų perklausai:
Oi… ir vėl dulkių nenuvaliau…
Kasdien neklausau, bet jei ateina svečiai, būna labai smagu paklausyti vienos kitos traškančios plokštelės, kaip dabar sakytų – singlo. Noriu tikėti, kad ši kolekcija – ne baigtinė ir ji dar pasipildys naujais eksponatais!
Jums galėtų būti įdomu taip pat:
- Kas yra “Orquesta típica”? Turbūt ne vienas tango mėgėjas, sukaupęs didesnę ar mažesnę tango CD kolekciją, atkreipė dėmesį į da...
- Tango tarpukario Lietuvoje. Interviu su kolekcininku Algirdu Motieka [caption id="attachment_599" align="alignleft" width="150" caption="Vida Lisaitė"][/caption]Šiais la...
- Nuoga draugystė 1945-aisiais, kai Japonija buvo sutriuškinta Antrajame Pasauliniame kare, Buenos Airėse buvo sukurta...