Šokdinanti muzika

Muzika išprašo, iššaukia iš kūno judesį. Jeigu vidinė kūno logika nesubordinuota muzikai, kūnas juda (šoka?) nepaisydamas muzikos. Šoka išmoktą judesių junginį, atlieka išmoktą judesių schemą. Muzika tuomet neįtakoja judesių, tik juos lydi. Pažodžiui imant, kūnas šoka tik šalia muzikos, bet jis nešoka iš muzikos, arba su muzika. Kaip muzika įtakoja kūno judesius?Kas atsitinka, kai priešingai, draudžiame kūnui judėti autonomiškai ir reikalaujame iš jo derintis prie muzikos? Mokiniui tai atrodo kaip prievarta – laikytis to paties ritmo. Tačiau, kai kūnas išlavintas ir jam atviros įvairios judesių galimybės ir įvairios variacijos, muzika atlieka judesių sintezę.

Nors biomechaniniu požiūriu visas judėjimo procesas priklauso nuo teisingo sąnarių ir raumenų funkcionavimo, tačiau muzika išveda į naują lygį: muzikos dėka kūnas užsimiršta. Šokėjas nebejaučia tų pastangų, kurias jis taip neekonomiškai išeikvoja per judesio kiekį siekdamas judesio kokybės. [30] Muzika „užliūliuoja“ prievartos pojūtį kūne; prievartos, kuri reikalinga, kad kūnas išslaptintų visas savo galimybes. [31] Muzika vėl grąžina natūralaus judesio pojūtį. Jeigu pirma, kol kūnas dar neeksploatuojamas, kol iš jo nereikalaujama judėti kitaip nei įprasta-natūralu, daugiau nei įprasta-natūralu, judesys sekė iš prigimties, tai dabar, judant iš muzikos – tas pats, nes judesys nelieka izoliuotas, o atiduodamas sintetinančiam muzikos veikimui. Kūnas nebejuda per prievartą – kaip yra besimokant – nes muzika išprašo judesį. Muzika palengvina šokį, nes drauge su muzika į šokį įvedama papildoma jėga. Jeigu ji maksimaliai išnaudojama – šokėjas gali taip sutaupyti savo pastangas ir išplėsti galimybes. Kadangi šokdamas muziką kūnas juda lengviau, muzika sukuria judesio laisvės pojūtį.

Šis laisvės pojūtis susijęs ne tik su atsipalaidavimo pojūčiu, kurį galima palyginti su važiavimo automobilyje pojūčiu – kai didelis efektas reikalauja mažai pastangų. Šis laisvės pojūtis susijęs dar ir su psichofiziniu pakilimu, kuris atsiranda muzikos ir judesio dermės dėka. Nepatogumo ir nedarnumo jausmą pakeičia patogumo ir darnos jausmas. Šis gali pakilti iki ištirpimo judesių ir pojūčių visumoje, t.y. iki ekstazės.

[30] Plg. R. Baublienė, Moterų asmenybės saviugda aerobikos edukacine sistema, daktaro disertacija, Kaunas, 1998, LKKI, p.67.
[31] Plg. skyrių „Šokio technika“.

Šaltinis:Šaltinis: Dr. Gediminas Karoblis, “Šokdinanti muzika”
Nuotraukos iš S. Potter filmo “The Tango Lesson“