Kodėl manęs niekas nekviečia?

…Nejučia persmelkia tokia mintis, matant kaip konkurentės jau ne pirmą pusvalandį sukasi šokių aikštelėje. O tu vis sėdi ir sėdi laukdama, kol koks nors tanguero iš Aukštųjų Panerių ryšis tave pakviesti šokio. Teisybės pasaulyje nėra, tai aišku. Bet kodėl vienos moterys kviečiamos dažniau už kitas, priklauso ne tik nuo partnerio. Vokietis Jochen Hille atskleidžia kriterijus, pagal kuriuos sprendžia: kviesti moterį šokio ar ne.

Per pastaruosius aštuonerius metus kvietimo šokiui ritualas man įgavo naują prasmę. Pradžioje man buvo juokinga tokiu senoviniu, atgyvenusiu būdu klausti moters, ar ji sutiktų su manimi šokti. Tačiau dabar tai jau tapo įpročiu ir retkarčiais turiu save prižiūrėti, kad pats kvietimas netaptų automatinis tarsi mikrobangų krosnelės ar televizoriaus įjungimas.

Ši rutina išsivystė dėl keleto priežasčių. Visų pirma per šį laikotarpį aš jau kviečiau moteris tūkstančius kartų. Antra, per tuos metus aš patobulėjau kaip šokėjas. Trečia, aš dažnai šoku su savo miesto šokėjomis. Taigi aš beveik tiksliai žinau, ką aš kviesiu šokio, o ko – ne. Kas man pasakys „taip“, o iš ko galima tikėtis „ne“. Žinoma, kai kurių moterų negali įvertinti, nes aš su jomis senokai šokau, todėl neaišku, ar taip yra dėl to, kad vienas iš mūsų nenori šokti su kitu, ar tiesiog taip jau sutapo.

Jeigu aš šoku kitame mieste arba su nepažįstama moterimi, kuri apsilankė mūsų milongoje, kvietimo metu jaučiuosi lyg kviesčiau pirmąjį kartą: aš nekantrauju patirti tai, kas manęs laukia ir sužinoti, ar geras bus šis jausmas.

Ką aš pakviesiu šokio, priklauso nuo daugelio faktorių. Tai jokiu būdu nepriklauso vien nuo moters jaunystės ir grožio. Aišku, išvaizda turi didelę reikšmę, ir aišku, kad aš mieliau šoku su gražiomis negu su ne tokiomis gražiomis moterimis. Manau, kad šis procesas yra abipusis ir manau būtų kvaila tai neigti. Tačiau moters išvaizda – tik vienas iš daugelio pasirinkimo kriterijų. Ne ką mažiau svarbus yra jos gebėjimas šokti ir įspūdis, kad tai – atviras, draugiškas žmogus. Nesu iš tų vyrų, kurie visų pirma laukia, kol pamatys ar nepažįstamoji moka šokti. Pusę vakaro praleisti vien tik stebint ir analizuojant šokančią moterį pareikalautų pernelyg daug mano laiko ir dėmesio.

Tačiau yra ženklų, kurie man su 80 proc. tikslumu leidžia spėti, ar šokis su viena ar kita nepažįstama moterimi pavyks.

Visų pirma tai – esminis simpatijos jausmas, kuris pasak visų „Psichology Today“ numerių kyla per dešimtąją sekundės dalį. Arba nekyla iš viso.

Antra – apranga. Kuo tangiškiau apsirengusi moteris (batai, drabužiai, šukuosena), tuo didesnė tikimybė, kad ji gera šokėja. Tačiau remtis vien tik moters apranga labai apgaulinga! Jeigu už tango aprangos slypės pasitikėjimas savimi, tikėtina, kad sutikote gerą šokėją. Vėlgi: arogancija atbaido. Visgi truputis arogancijos yra tipiškas tango asmenybės elgesys, liudijantis mažiausiai tai, kad dama yra mačiusi filmų apie tango.

Trečias kriterijus susijęs su kūno įtampa ir pačia laikysena. Visuomet stebiu, ar sutampa mano ir moters kūno pojūtis, ar ne.

Šie kriterijai leidžia man gana tiksliai apsispręsti su kuo norėčiau šokti, o taip pat sugauti signalus iš moterų, kurios norėtų su manimi pašokti.

Prisipažinsiu, kad yra ir tokių moterų, kurių aš dėl nepaaiškinamų priežasčių niekada nesu kvietęs ir su kuriomis tarytum turėčiau nerašytą susitarimą, pagal kurį atsižvelgiant į abiejų šalių interesus mums geriau niekada nesusitikti poroje. Iki šiol negaliu pasakyti, kas tai – nepasitikėjimas savimi ar …tiesiog instinktas?

Šaltinis: Jochen Hille “Auffordern II: Lieber hübschere Frauen. Das Ritual aus der Sicht eines Mannes ” www.tangokultur.de
Nuotrauka iš: www.imagenesdeltango.com.ar