29 Komentarai »
Pradžioje forma reikalinga.
Paskui išsisklaido abejonės ir trikdžiai.
Galiausiai forma tampa džiaugsminga,
Ir išraiška pasidaro beformė.
Visose veiklos srityse, taip pat ir dvasingumo srity, tenka pradėti nuo tam tikrų taisyklių, metodų
ir ritualų. Net ir žavėdamiesi mokytojų virtuoziška, tarsi be pastangų veikla, nepamirškime, kad tokiam lygiui pasiekti reikia laiko.
Pavyzdžiui, šokis. Pradedantysis turi kartoti pagrindinius žingsnius, itin kruopščiai nugludindamas kiekvieną kryptelėjimą ar judesį. Nors toks pabrėžtinas dėmesys formai gali sukaustyti mokinio judesius, mokytis jos vis tiek reikia. Galiausiai mokinys išmoks atsipalaiduoti, žingsniai pasidarys natūralūs ir šokis virs džiaugsmu, švente. Dabar jau šokėjas šoks taip spontaniškai, taip stebuklingai, kad formos mes nebepastebėsime, tiksliau – ji ištirps šokio tėkmėje, grakštume, savitume ir grožyje.
Tas pat tinka ir dvasingumui. Iš pradžių visi apribojimai ir pratybos gerokai varžo. Pagaliau pasiekiama pakopa, kai pradedama medituoti visiškai natūraliai. Kiekviena diena nauja, gaivi ir pilna nuostabių įžvalgų. Pasaulį priimame tokį, koks jis yra – abejonės nublanksta, o kasdienybė užleidžia vietą sielos apžavams. Forma tampa nebesvarbi.
Šaltinis: Deng Ming–Dao “365 DAO: Įžvalgos kasdienybei”.
Vertimas: Mindaugas Dapkus.
Nuotrauka: Jochem Wijnands.
Jums galėtų būti įdomu taip pat:
- Šokis ir lytiškumas Kodėl filosofai, netgi tie, kurie daug dėmesio skiria menui, visiškai ignoruoja šokį? Kodėl šiais l...
- Ir lietuviai šoka tango Norėdami perskaityti pirmąjį puslapį, spauskite čia Straipsnio tęsinys Šaltinis: dienraštis "Respubl...
- Atsipalaidavimui – šokio terapija Šokio terapija – kūrybinis procesas, kurio metu žmogus naujai pažvelgia į savo patirtį, pabando ją ...