Paquita Bernardo

Šiandien – kovo 8-oji ir mes švenčiame Tarptautinę moters dieną. Ir tai – puiki proga paminėti nepaprastas moteris – iškilias asmenybes. Tango aplinkoje taip pat buvo išskirtinių moterų, kurios išdrįso mesti iššūkį tango pasauliui, kuriame dominavo tik vyrai. Apie vieną iš jų jau seniai svajojau parašyti.

Ši moteris – Paquita (tariame: [pa’kita]) Bernardo. Gimusi 1900 m. gegužės 1-ąją Buenos Airių Villa Crespo rajone, ji buvo pirmoji profesionali argentiniečių moteris bandoneonininkė ir orkestro dirigentė. Nepamirškime, kad tai buvo epocha, kai ne tik grojimas bandonija, bet ir dirigavimas orkestrui buvo laikoma išskirtinai vyriška prerogatyva, o pati bandonija kaip instrumentas – nelabai tinkančiu groti moteriškei.

1921 m. ji pristatė savo unikalų orkestrą “Orquesta Paquita” Dominguez bare, esančiame Corrientes gatvėje. Šiame orkestre taip pat grojo tokie iškilūs muzikantai kaip smuikininkas Elvino Vardaro ir Osvaldo Pugliese, – vienas garsiausių tango pianistų ir tango kompozitorių, šiame orkestre pradėjęs savo karjerą. Orkestre – vien tik jauni žmonės, kaip ir pati Paquita. Šiame bare pirmą kartą nuskambėjo jos tango “Floreal”. Pasakojama, kad jo pasiklausyti susirinkdavę tiek žmonių, kad policija buvo priversta nukreipti eismą iš Corrientes į Paraná gatvę.

Paquita buvo ne tik muzikantė ir dirigentė. Ji kūrė muziką. Be “Floreal”, kurią įrašė Carlos Cobían, reikėtų paminėti “La Enmascarada” ir “Soñando”, kurią įrašė Carlosas Gardelis.

Tenka tik apgailestauti, kad neišliko jokių diskografinių įrašų, įrodančių Paquitos Bernardo muzikinį talentą ir paveldą. Paquita Bernardo mirė 1925 m. balandžio 14 d. būdama vos 25 metų.

Šaltiniai: “Letra Maleva” Nr. 0, Mayo 2001,
“Letra Maleva”, Nr. 10. Febrero 2003,
www.todotango.com