Milonga: penktadienis, vasario tryliktoji

Mūsų milongos pasižymi tuo, kad jose bet kuriuo momentu gali tikėtis netikėtumo. Dažniausiai tai būna į šią užmirštą kultūros vertybių žemėlapio vietą netyčia užėjusi Kompanija. Kompanija rašau iš didžiosios, nes tai yra tikrinis daiktavardis. Kompanija yra reiškinys. Tai – vienkartinis asmenų darinys, dažniausiai ne savo noru atsidūręs Lietuvoje (jei kalbama apie užsieniečius) ir atsitiktinai atradęs tą viešojo maitinimo įstaigą, kurioje ir vyksta milongos. Jei kalbama apie vietinius, tai dažniausiai būna 6 valandą girtos pamergės su sceniniais kostiumais.

Visa tai labai erzintų, jei truktų amžinai. Bet Kompanijos sukeltas chaosiukas paprastai trunka

• pusvalandį, jei nekreipsi į ją dėmesio;
• valandą, jeigu kreipsi;
• pusantros valandos, jei kompanija ateina blaivi.

Iki šiol prisimenu tolimųjų reisų vairuotojus (o gal tai buvo suvirintojai?) iš Skandinavijos. Tango jiems padarė tokį įspūdį, kad net ir milongos įkarštyje jie, kilnodami savo alaus bokalus į merginas, kalbėjo kažkokiu seniai išnykusiu hanzos pirklių dialektu:

– Ladys? Dan-cen, dan-cen!!!

Ir vis dėlto yra kažkas bendro žmonėse. Nesvarbu, kokia Kompanijos kilmės šalis, grupiniai procesai, kaip sakytų psichoterapeutai – vienodi.

Kad ir šį penktadienį – viskas buvo gražu tylu ramu, kol staiga įėjo trisdešimties nepilnamečių grupė iš kaimyninės šalies. “Pravdos” žargonu kalbant – “turističekai”.

Taigi, nacionalinius grupinių procesų milongoje ypatumus galima būtų suskirstyti į kelias fazes:

Pirmoji fazė. “Moji mysly – moji skokuny” – išvertus į lietuvių kalbą, tai skambėtų kaip “Rodos ir vargo nebuvo?”. Toks jausmas, kad šie žmonės patyrė potrauminio šoko sindromą, nes kažkokios laiko mašinos dėka atsidūrė laukinių vakarų saliūne:

– vyrai puola prie baro ir užsisakinėja alaus.
– merginos lipa ant nerūdyjančio plieno stulpų ir žviegdamos sukasi aplink juos.

Antroji fazė. Show must go on, arba lietuviškai sakant, – visai kaip Rio de la Platoje:

– Vyrai šoka tango su vyrais
– Moterys šoka tango su moterimis.

Trečioji fazė. Se puede? Arba lietuviškai sakant, “ir aš noriu tokių šaškių”.

– Vyrai pereina prie antro alaus bokalo.
– O merginos, merginos iš neturėjimo ką veikti pradeda stebėti šokančiuosius, nors iš tiesų tai yra pats gražiausias momentas ir pats įdomiausias Kompanijos, kaip reiškinio, lūžio taškas.

Taigi, merginos net nebesišneka tarpusavyje. Jos užsižiūri į tango šokėjus:
– iš pradžių atsainiai ir pašaipiai,
– po to – su neslepiamu susidomėjimu,
– o dar vėliau jų akyse galima pastebėti iš kažkur kylantį apmaudą. Staiga tos, kurios dar prieš pusvalandį garsiai kvatojo, kažkodėl surimtėja kaip prieš valstybinį abitūros egzaminą, ar net nuliūsta…

Ketvirtoji fazė. Bėkit, bareliai:

Po šitos fazės Kompanijos kosinusoidė pradeda kristi: pusė šou dalyvių nusprendžia, kad čia visiškai nuobodu ir nėra kas veikti, todėl susirinkę daiktus išeina. Tie, kurie nepaeina, lieka nurimę taikiai snausti ant savo bendrakeleivio peties.

Štai. Dabar gali prasidėti milonga.

Daugiau apie milongą gali sužinoti Tango Balse. Taip greičiau: kas yra milonga?