Kaip suprantu estų tanguerai irgi ką tik pakeitė tradicinę milongų vietą. Iki šiol būdavo trečiadieniais „Bosanovoje“ (rotusės aikstėje), bet dabar veiksmas vyksta „Cubanita live cafe“ (prekybos ir verslo centre „Forum“, tiesiai priesais Viru keskus).

Atėjau tenai valanda po nurodytos milongos pradžios (nutariau, kad estai punktualūs, bet lėti …). Vyko pamoka pradedantiesiems, jiems patarimus davė trys merginos ir vyrukas – jau patyrę šokėjai. „Cuba Libre“ buvo du už vieno kainą tą vakara, o tai labai palengvino žvalgybą.

Paskui pradinukai po truputį dingo ir liko „senoji gvardija“. Milonga tikrai negausi, visą laiką šoko kokios keturios poros, vienu metu buvo šešios – tai jau buvo vakaro anšlagas. Muzika – tradicinė, bet grojama ištisai be tandų. Jie šoko tikrai gerai ir gražiai, bet jeigu lyginti su mūsų penktadienio milongomis, tai labiau salon stiliumi. Viena pastovi pora buvo merginų. Tikrai jausmingai ir išraiškingai šoko. Bendrai visos poros ten buvo pastovios ir beveik nesikeitė.

„Cubanitos“ išplanavimas nelabai dėkingas: vidury patalpos aukštesnė pailga pakyla su dviem eilėm staliukų. O žemiau viename šone baras, priešingame irgi staliukai, iš galo – nedidelė aikštelė šokti. Taigi sėdint ant pakylos prie staliukų, šokėjų, šokančių žemai, beveik ir nesimato.

Milonga yra nemokama. Kiek pastėbejau, didžiąją baro vakaro pelno dalį ir sudarė mano „Cuba Libre“ (nesvarbu, kad du, bet kaina tai už vieną). Įdomu, kaip ten finansiniai klausimai…

Beje Taline 2011 m. liepą vyks festivalis www.tangoporttallinn.com, žada atvykti pats Dany “El Flaco”. Renginys yra iš serijos „Talinas – Europos kultūros sostinė 2011“, spėju, kad jie tam gaus kažkokį finansavimą.

Šaltinis: Virginija Umbrasaitė. “Įspūdžiai iš milongos Taline”, 2011.05.13
http://groups.yahoo.com/group/tangovilnius/message/6810
Nuotrauka iš Talino – Virginijos Umbrasaitės.

“Rašau tai kaip Evaldo įspūdžių papildymą, pritardama viskam, kas buvo pasakyta ten, bet papildydama tuo, ką patyriau kaip moteris.

To, ką radau Madride, negalėjau tikėtis net slapčiausiose svajonėse. Ir ne todėl kad šokau daug ir grįžau šlubuodama pūslėtomis kojomis. Svarbiausia – KAIP šokau.

Keista, bet nebuvo problemos būti “pademonstruotai”. Arba ten vyrai smalsūs naujoms moterims, arba tą pirminę demonstraciją man padovanojo geroji apvaizda. Į pirmą milongą nuėjau viena, pasirodo, ne visai informuota, kad prieš milongą dar vyks pamoka, į kurią ir pataikiau. Buvau nuraminta, kad milonga bus, pritūpiau palaukti.

Netrukus prisistatė milongueras ir pasiūlė sandėrį – nesimokyti, o tiesiog pašokti. O JERGUTĖLIAU! Kas sakė, kad pirmą šokį reikia nurašyti “apsitrynimui, susipažinimui”? Tobula harmonija nuo pirmų žingsnių! Jausmas, kad šokame vienu kūnu. Įspūdis, kad šokame “iš Rubeno vadovėlio”. Ir pirma mane aplankiusi mintis buvo kažkodėl grynai ekonominė – net jei ir daugiau nebešoksiu nei vieno šokio, 10 EUR, sumokėti už milongą, jau atsipirko. Kur tau! Tai buvo tik pradžia. Atšokusi su tuo genijumi pamoką, nelikau be dėmesio ir milongos metu, ir per kitas tris milongas, ir supratau kad tokių genijų yra ir daugiau, bet kiekvienas vis kitoks. Ne žingsnelių rinkiniu, o judesio spalvomis.

Patyriau, ką reiškia šokant girdėti muziką. Negaliu sakyti, kad iki šiol negirdėjau, bet čia tai buvo kitaip, na, kažkaip, kai visai nereikia galvoti apie kojas, ašį ir figūras, ta materija judėjo pati sau savaime, palikdama mane ir, tikiuosi, partnerius mėgautis tango malonumais.

Patyriau ką reiškia šokti pagal skirtingą muziką. Ko tai vis nuskildavo šokti pagal Pugliese. Vienas partneris lyg pasiteisindamas tarp šokių pasakė, kad pagal Pugliese šokti jam nelengva. Malonu matyti, kaip žmogus stengiasi ne tik į taktą pataikyti (tas visiems sekėsi), bet ir interpretuoti. Antras, su kuriuo šokau Pugliese, tą darė itin emocianaliai, tarp šokių karštai man kažką aiškino, o kadangi iš visos jo šveplos tirados supratau tik žodį “corazon”, tai jau tik kėlė nykščius į viršų ir demonstravo mūsų širdis… Tenka pripažinti, iš tiesų pugliesijus su juo gavosi kaip reikiant, atsisėdau kaip išgręžta mazgotė. Trečias, su kuriuo šokau Pugliese, prieš šokant atsiklausė, ar šoku tą muziką. Jūs girdėjote??? Tai maždaug tas pats, kaip paklausti ar mėgstu Cabernet Sauvignon Rioja Baja Azagra 1999 užuot tiesiog paklausus ar mėgstu vyną. O topas buvo paskutinis vyras, su kuriuo šokau. Buvo tobulas D’Arienzo! Negana to vyro unikalaus judėjimo, šokis buvo kaip puiki šios muzikos iliustracija. Jei tektų šitaip pašokti tyloje ir lieptų man pasakyti kokia muzika tam tinka, nedvejodama sakyčiau būtent D’Arienzo.

Ir dar vienas pastebėjimas. Praktiškai visi šokti tango buvo pabaigti laiku, tiksliai su paskutine nata!

Nuo Tokio tango dideliais kiekias, galvoju, ar pakvaišti galima. Į pabaigą, neturėdama geros atminties veidams, žmones prisimindavau tik pradėjusi šokti su jais. Ar dar neatsirado gydyklų tangoholikams?

Ir dabar jau nebežinau, ar noriu aviaabonemento į Madridą, ar geriau nebevažiuoti ten, nes paprastaii itin geri įspūdžiai nepasikartoja.

Ar neliūdna grįžti į savo lietuvišką realybę? Ne. Turime ir mes puikių vyrukų, dėl kurių, kai jie bus 60+, alps tangueros!”

TangoBalsas: labai ačiū Ramunei už reportažą!

Vakar su Rita ir Arvydu apsilankėme Liepojos milongoje. Pačiame miesto centre (netoli įžymiosios Rockafe) įsikūręs tango klubas. Klubas tikras, su klubine veikla, o ne tik komercinėmis pamokomis. Jei būsite Liepojoje, iešokite A*TANGERO CLUB adresu Zivju iela 4/6, tel. 20293217.

Pirmadieniais 18.30-20.30 vyksta tango filmų peržiūros. Po to – minipraktika.
Trečiadieniais nuo 18.30 tango pamoka, nuo 20.30 – milonga.

Organizatoriai sakė, kad vasaros metu milongos vyksta trečiadieniais, o ne sezono metu – ir savaitgaliais. Naujausią informaciją vistik pravartu pasitikslinti klubo tinklapyje.

Liepojoje susipažinau ir su klubo įkūrėjais – Ivars ir Ines. Jie pirmieji į Baltijos šalis atvežę Rubéną Terbalcą ir užkrėtę mus “terbalcizmu”, buvo pažįstami tik iš laiškų, kuriuos siuntė iš savo kelionės į Buenos Aires

Klubo patalpos – mažos, bet jaukios. Be apilado (glaudaus apsikabinimo) čia neišsiversi. Jeigu mokėsite šokti tokiomis sąlygomis, tokioje mažytėje aplinkoje, tai šokti galėsite bet kur ir bet kada!

Visus šiuos žmones pakvietėme už poros dienų į “tango atlaidus” – Palangoje vyksiančias tango Žolines. Programa jau patvirtinta, laukiame savų ir svečių!

Važiuojame į Ukrainą kasmet aplankyti Valentino tėvų. Viena iš kelionės pramogų, tapusi beveik tradicija, – pasivaikščiojimas Marijos parke (Мариинский парк), o šiais metais nuėjome ne tik pasivaikščioti parko alėjomis, bet ir pašokti tango, mat internete radom informaciją, kad šeštadieniais nuo 20.30 iki 23.30 vasaros estradoje („Rakuškoje“) vyksta milongos.

20.30 buvome vietoje, tačiau milongos – nei kvapo. Neseniai baigėsi kažkoks koncertas, žiūrovai dar neišsiskirstė, o scenoje vaikščiojo pasipuošę orkestrantai. Palaukėme dar apie pusvalandį – nieko. Pagalvojome, kad neteisingai nustatėme „Rakuškos“ buvimo vietą (parkas didžiulis), nusprendėme dar paieškoti, nieko kito panašaus į vasaros estradą nesuradome (Valentinas, užaugęs Kijeve ir nesitikėjo), jau ruošėmės pasukti namų link, kai pamatėme labai „milongiškai“ apsirengusią porą. Nusprendėme grįžti. Ir… aš buvau teisi, jie pasuko link „Rakuškos“, o ten jau grojo tango ir šoko kelios poros. Kai lauke visai sutemo ir užsidegė ryškus estrados apšvietimas, o šokančiųjų padaugėjo, pastebėjau kokios damos pasipuošusios, o vyrai pasitempę (išimtis – vienas vyrukas su šortais ir šlepetėmis).

Mes iš karto nesiryžome šokti, kurį laiką stebėjome. Tuomet supratau ką turėjo omeny Viktorija sakydama, kad Kijeve milongose įdomu, nes šoka daug aukšto lygio šokėjų. O šiaip tarp užtikrintai besijaučiančių ant parketo buvo ir daug pradedančiųjų. Vienu metu pasirodė, kad šoko tiek porų, kiek pas mus per metinę milongą. Damų, žinoma, daugiau. Grojant milongai kai kurios buvo už lyderį. Aš vis spardžiau Valentinui koją, kad pakviestų ką nors pašokti, bet jis, taip ir nesiryžo pašokdinti nei vienos damos.

Likus maždaug valandai iki milongos pabaigos DJ sušuko: “Chacarera!“ Į aikštelę subėgo šokėjai, sustojo į dvi linijas: vyrai priešais moteris. Sušoko vieną kartą, po to paprašė dar vienos melodijos, o po to dar vienos. Mums tai buvo naujiena, labai patiko, šokis aistringas ir džiaugsmingas, visi buvo atsipalaidavę ir linksmi. O šalia stovintis užsienietis pasakė: „Flamenco steps!“ Po chacareros ir tango buvo ne toks dramatiškas, ir šokančiųjų veidai ne tokie rimti. Mes sušokome dar kelias tandas ir, nesulaukę „Cumparsitos“ ,sumokėjome į dovanų maišelį po 10 grivinų ir pasukome metro link, nes laukė dar kelionė į užmiestį.

Nusprendėme apsilankyti kitoje milongoje „uždaroje erdvėje“, ten pabendrauti su vietiniais, tačiau planai netikėtai pasikeitė. Iš to, ką matėme ir iš informacijos internete galime pasakyti, kad milongos Kijeve vyksta 3 kartus per savaitę: trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį; per milongą „Rakuškoje“ grojo klasiką (kiek mačiau tvarkaraštyje „nuevo“ stiliui skirta atskira milonga); tandoje dažniausiai 4 kūriniai; šokama uždaroje pozicijoje; dauguma porų daug dėmesio skiria figūroms, bendrai paėmus galima įžiūrėti bendruomenės šokimo stilių (jeigu galima taip pasakyti). Matyt, tai priklauso nuo mokytojų. Dauguma šokančiųjų yra iki 30 metų, nežinau, ar iš tikrųjų ten tik tokio amžiaus jaunimas šoka, ar mes taip užtaikėm, ar žmonės taip jaunai atrodo).

Parketo mokestis, priklausomai nuo milongos vietos, 10 arba 15 grivinų (1 litas ~ 3,1766 grivinų, o 95 markes benzinas kainuoja mažiau dolerio!).

Ir dar drįsčiau teigti, kad Kijeve ko gero Rubenasdar nesilankė!

Nuotraukos iš Halinos ir Valentino asmeninio albumo.

Simboliška (?), tačiau buvome pirmieji, kurie atėjome į jo privačią pamoką dar prieš prasidedant seminarui ir paskutiniai, nes mūsų antroji privati pamoka įvyko pasibaigus visai Rubéno viešnagei Lietuvoje – kitą dieną jis išvyko į Latviją.

Šis seminaras davė nepaprastai daug minčių, inspirado bei noro mokytis (ir aišku, šokti šokti šokti), kuris, nemeluoju, buvo gerokai prigesęs!

Po paskutinės pamokos paprašėme Rubéno užrašyti “ką nors atminimui”. Na, galvojau, gal ten bus
…Rilkės septyneilis,
…ar Rubéno telefono numeris Buenos Airėse,
…ar koks girdėtas nežinomo poeto posakis apie tango…

Bet tai, ką pamatėme ant nuotraukos, mane asmeniškai sukrėtė emociškai pozityviai:

Turint omeniu, kad šis milonguero niekada nerenka žodžių ir nesuokia paguodžiamo melo gringams, gauti tokį įvertinimą iš tokio patyrusio Buenos Airių milonguero tolygu … pačiam tikriausiam diplomui, kurio neišduoda jokia mokykla, bet kurį trokštų gauti bet kuris tango šokėjas!

Ak, jeigu dabar dar mokytume tango, šis “diplomas” mums leistų jaustis daug tvirčiau ir užtikrinčiau. Kartais – netgi ir griežčiau. Bet, aišku, vien jo negana.

Jis įpareigoja taip, kad ohoho!

Bet užteks savigirikos, pats laikas iš savęs ir pasišaipyti. Šiandien gavau laišką iš vieno bičiulio, gyvenančio JAV. Paskaityk, sako jis, anonimiškai pildomą tango šokėjų pletkų skyrelį bendruomenės tinklapyje. O ten rašoma:

“2009 07 12 – Mika pradėjo šokti tango”.
O Dieve…
Na ir kas, ir kas?
Laikausi nuomonės – jei apie mane šneka – esu žvaigždė!
Eikit miegot.
Labanakt.

Be to, mes buvome pirmieji, kurie ėjo į privačią pamoką dar iki prasidedant seminarui, kuris vyks visą šią savaitę. Ir trečia – o kas, jeigu… tango guru pasakys: “Na, nieko, nieko, vieną dieną, kada nors…” arba – nepasakys nieko?

Žinojom, kad jis griežtas, reiklus ir neina toliau, kol mokiniai padaro tai, kas sakoma.

Bet nuogąstavimai buvo beprasmiai. Pamoka buvo nuostabi: buvo mokomi tie svarbiausi ir elementariausi dalykai, kurių taip reikia kiekvienam šokėjui, ir kurių neišgirsi madinguose masiniuose seminaruose: svorio pernešimas, ašies laikymas, kontaktas su partneriu, su grindimis (!), apkabinimas, muzikalumas ir t.t.

Ir nors darėm visiškai ne sportinius pratimus, po 20 minučių sušilom kaip po gero “saulės pasveikinimo” jogoje.

Bet įdomiausia dalis buvo pabaigoje. Jis pasakė:

- O šiaip jums labai gerai sekasi. Ne, rimtai, aš netgi nustebęs, kad jums taip natūraliai viskas išeina, jūs pas ką mokėtės?

O mes (neskaičiuojant ilgų nueitų kilometrų dviese salėje mėnesių mėnesiais su patarėjais veidrodžiais)… nesimokėm… pas nieką.

Nes norėtųsi mokytis tik pas tokį, kaip Rubénas.
O tokio Lietuvoje nėra.
Ir Europoje nėra.
Yra tik Buenos Airėse.
Bet jis toks tik vienas!

Štai kodėl buvo kiek nedrąsu pradžioje, bet nepaprastai smagu pamokos pabaigoj! Gauti tokį įvertinimą iš tokio Mokytojo – didelis akstinas tobulėti ir tikėti tuo, kas tikra, apčiuopiama, nesuvaidinta. Arvydas ir Rita, stebėję mūsų pamoką, sakė, kad pamatė akivaizdžią pažangą.

Ir nors teko laukti 10 metų, kol į Lietuvą atvyks toks tango Mokytojas, aišku viena – jeigu atvažiavo Terbalca, atvažiuos ir kiti. Visą šią savaitę Mokytojų namuose vyks tango seminaras – pamokos pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Jau minėjau, kad Rubénas Terbalca, turintis ir lietuviškų šaknų, yra tango istorikas. Lietuvos šokėjams jis dėstys ir tango istorijos paskaitą, iliustruotą vaizdine ir garsine medžiaga. Tango bendruomenė, suprasdama šios pamokos reikšmę SUBSIDIJUOJA renginį, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su tango kultūra (paskaitos kaina žmogui 5 Lt). O tiems, kas nori būti tango mokytojai ar domisi pedagogika, skirtos tango dėstymo metodikos pamokos. Seminaro programą rasite tango bendruomenės tinklapyje.

Visoj jūtiūbėj radau tik vieną video su Rubénu, kurį rekomenduoju pasižiūrėti. O beje, nepaminėjau svarbiausio – Rubénas šoka tango milonguero, tą kuris neskirtas eksportui ir kurio nepamatysite jokiose “arenose” ir “rūmuose”, bet kurį galima pamatyti tik Buenos Airių milongoje. Jūs tik pažiūrėkit, ką jis išdarinėja ir kaip į tai reaguoja publika:

Kadangi pamoka ir pažintis yra išties vertinga, pažadu įdomių perliukų, kurie tikiuosi sudomins ne tik tango šokėjus.

„Įspūdingai atrodo aistringai tango šokančios 70-80 metų moterys. Jos vilki sukneles iki kelių, avi lakinius batelius. Žmonės šoka pėsčiųjų alėjose. Tai matydamas suvoki, jog tango esmė – ne žingsneliai, o kur kas daugiau – šokio filosofija, žvilgsniai“, – pasakojo Ž.Grigaitis.

Verslininkas vietinių veiduose įžvelgė romantiško liūdesio. Jo manymu, tai būtina, kad sugebėtum tinkamai atlikti šį šokį. „Tango – ne jaunųjų šokis. Tam reikia patirties“, – mano lietuvis…”

Šaltinis: Argentinoje verslininką užbūrė aistringi tango šokiai

Iki šiol cabeceo man teko patirti tik vieną kartą – Vokietijoje. Ir tai yra taip nuostabu! Kai susižvalgai su vyriškiu iš kito salės galo (“ir ko jis į mane spitrina visą vakarą, geriau prieitų ir pakviestų”), ir niekas iš aplinkinių net nežino nemato kaip tai įvyko – kad du žmonės iš skirtingų salės galų susitinka salės viduryje, kad šoktų tango!

Paprastai sakau, kad vienas atvejis – atsitiktinumas. Bet du atvejai – jau sistema. Taigi vakar gavau pastabą iš vieno tanguero:

- Tavęs visiškai neįmanoma pakviesti šokio!
- ???
- Tu visiškai nežiūri į akis.
- ???
- Jei nori, kad tave kviestų, reikia bent duoti tam pagrindo.
- !!!
Tada prisiminiau, kad praeitą savaitę teko išgirsti:
- Visą vakarą gręžiu tavo nugarą akimis, bet tu neatsisuki – kaip gi aš tave pakviesiu šokio?
-

O prieš dvi savaites:

- Tai… kiek aš dar čia stovėsiu? (suprask, pajungta net verbalika, – o atsako jokio).

Čia tai bent. Prisipažįstu, kad gerą pusmetį nevaikščiojau į milongas, todėl praleidau ne vieną gražų momentą joje. Kad ir tai, kad mūsų lietuviškoje milongoje, priešingai nei visoje senojoje ir naujojoje Europoje YRA CABECEO, kad ir ką sakytų tango šokėjai iš užsienio!

O moterims, kurios skundžiasi, kad jų niekas nekviečia (metu žolėtą grumstą ir į savo mėtų darželį) – galiu patarti: jei norite, kad jus kviestų dažniau, dirbkite… akimis! Jei taip sėdėsi per milongą, tavęs niekas niekada nekvies šokti tango!

Iliustracija: Leonardo Faillace

Daugiau apie cabeceo galima paskaityti čia: tangobalsas.lt/SKAITYKLA/Teorija/Cabeceo/Cabeceo.htm

P.S. Ar reikia parašyti, kaip tariamas šis žodis?

PADĖKA:

Rūtai – už tango naktis, kai materialiniai dalykai praranda svarbą, o tangiški sustiprėja.

Artūrui – už nuostabias tango melodijas.

Linai – už iniciatyvą, atsidavimą ir atvirumą.

Živilei ir Audriui – už viduje glūdintį tango tobulumą, ir už tai, kad mintis, žodis ir veiksmas visada sudaro vienovę.

Arvydui ir Ritai – už priežastinius tango ryšius ir giluminius tango motyvus.

Giedrei – už tango horizontus, nusitęsusius iki Skandinavijos krantų, ir įvairiapusišką veiklą.

Brigitai- už tai, kad šokyje sujungia aistrą, meilę ir muziką, ir tai dovanoja kitiems.

Lolitai – už begalinę tango meilę, už nuostabią tango meilę, už beribę tango meilę.

Godai- už tango žibintą, kurio šviesos užtenka kiekvienam bendruomenės nariui.

Linai- už gebėjimą „giliai kabinti“ ir laisvės pojūtį.

Mikai ir Vyteniui – už tango balsą, už žvilgsnį su meile ir humorą dramatiškame tango danguje.

Audronei ir Ovidijui- už tai, kad geba šypsotis net sunkiausiose situacijose, duoda iš širdies, šoka iš kojų.

Viktorijai – už geranoriškumą ir drąsą virtualiame eteryje ir ne tik…

Ramunei ir Evaldui – už tango tradicijų brandinimą, už tango su muzika ir Kulionių svajones žvaigždėtame Molėtų dangaus horizonte.

Rasytei už nuoširdumą ir norą būti vienu metu keliose vietose.

Tautvydui – už atvirumą naujovėms, už atvirą širdį ir charizmatišką tango šokį.

Rolandui – už potyrius, leidusius suprasti, kas naudinga, o kas – ne tango šokiui.

Irmantui – už tai, kad su tango angelais sudarė subtilesnio lygmens sutartis, apsaugančias mūsų tango bendruomenę nuo visų piktųjų ir nelabųjų.

Eduardui – už antgamtišką tango pradėjimą Lietuvos žemėje, ir už tai, kad padėjo daugeliui žmonių pasiekti tokių aukštumų, kad jie patys tapo Mokytojais.

Rimantui- už gerą vėjelį, tiesią ašį ir slaptas tango pamokas.

Marijai – už virpantį šokį, šiltą buvimą ir pagalbą to prašantiems.

Vaidai – už šilumą širdyje, kurioje visada pražydusi meilė.

Aurelijai- už beprotišką tango meilę ir išmintingą kantrybę.

Astai – už išskleistus sparnus per Atlantą, už tango progresą, poeziją ir lengvumą ant parketo.

Galinai – už pagarbą ir atsidavimą tango bendruomenei.

Juozui- už tai, kad nuolatos juto, kad kažkur verda tango gyvenimas, ir buvo visados greta mūsų.

Ričardui – už tango branginimą, įprasminimą ir skleidimą tango bendruomenės džiaugsmui, bei tango ant smėlio.

Arniui – už tai, kad yra tango kelyje, apsuptas bendrakeleivių ir bendraminčių.

Saulei – už kad šviesą, optmizmą ir išmintį.

Pele – už tai, kad per tango patyrė meilę, o ši bendruomenei sugrįžta tango grožiu.

Šaltinis: Rūta ir Arvis
2008 – 12 – 13

Dienraštis “Vilniaus Diena” (2008-02-15) apie laisvalaikį su šeima.