Katrin Dorn „Milonga“, „Versus aureus“, 2007. Iš vokiečių kalbos vertė Regina Ivanauskienė. Už knygą “Milonga” autorė apdovanota Hamburgo literatūros premija.
Bruno netrikdė tai, kad jis vienas. Įžengė į salę ir apsidairė vietos. Mergina, sėdinti prie staliuko, jam nusišypsojo. Ji vilkėjo juodą suknelę gilia iškirpte, o ant kaklo segėjo karolius, dėl kurių iškirptė panėšėjo į įrėmintą paveikslą. …skaityti toliau »

Daugelį kartų savęs klausiau, kodėl man vi- siškai nepatinka kviesti vyrus šokio, tuo labiau kad čia, San Sebastiane tai – įprasta?
Mano kančia varvančia siela apraizgė tavo šešėlį. Tu iš dulkių statei man tvoras, o aš bandžiau visu kūnu pasakyti tau:
Mano kairysis, aistringai apspardytas batelis vos nepasiuto iš pykčio, kai buvo įtrėkštas į medinį scenos grindinį vieno 49 dydžio pasipūtėlio smailianosio čebato. Gal tuo jo savininkas norėjo pasakyt, kad daugiau nebešoksiu? O gal, kad palikčiau čia savo pėdos antspaudą? Ne, išmokau net ir sukastais dantimis šypsotis… O dar kai tamsa aplinkui…
Subrendusi lėtam šokiui, negalėjau atsiginti kavalierių. Šie vis maldavo: „Šok, Aldon, šok, tik, susimildama, nekalbėk…“
Tikrieji patriotiškumo, meilės, nostalgijos, mirties ir garbės bei ilgesio jausmai išreiškiami vien tik kojomis… Taip mano šokių mokytojas patetiškai apibūdina tango. Dar jis sako: jausmų ir aistros šokis porai. Būtent porai. Bet neužsimirškite ir sykiu užsimirškite. Nes tango – ribotas laike. Jis dar kitaip vadinamas trijų minučių romanu.
Savo dešiniąja ranka jis glaudžia ją prie savo širdies, stabiliai išlaikydamas uždarą erdvę, neatsiveriančią į išorę. Jis niekuomet nespaudžia jos prie savęs, tik reaguoja į galimą priešinimąsi. Tai leidžia jai būti nuo jo tokiu atstumu, kokio ji pati nori. Kitaip būtų laužiama jos ašis ir ji būtų priversta priešintis. Moteris priešindamasi parodo, kokio atstumo ji nori. Tai ji gali padaryti tiesiogiai liečiantis kūnoų viršutinėms dalims. Ji glaudžiasi prie jo, jis švelniai ją apkabina uždėdamas ranką ant nugaros, o ji deda savo kairę ranką jam ant sprando.