Visuomet įdomu, ką apie tango sako žmogus, kuris jo nešoka. Jau supratau, kad fotografai yra nepaprastai jautrūs žmonės, galintys ne tik pastebėti ir užfiksuoti, bet ir verbalizuoti tai, kas išmatuojama nebent kokiais nors fizikiniais prietaisais, kurie šiam tikslui bei progai, net neabejoju, dar nėra išrasti.

Keletas Pablo Corral Vega minčių:

“… Netrukus aš supratau, kad tango neturi nieko bendra su choreografija ar šou. Tai – gyvenimo būdas, pasaulėžiūra… Žmonės, kurie gyvena ir šoka tango, visiškai nepanašūs į tuos, kuriuos mes matome tango filmuose ar šou… Jeigu jūs ateisite į milongą Buenos Airėse ar Montevidėjuje, jūs pateksite į visiškai kitą laikotarpį, pamatysite kitokį – paralelinį – pasaulį…. Žmonės šoka lėtai ir atsargiai, tarytum nuo jų susikaupimo priklausytų jų gyvenimai, ir tuo pačiu jie visiškai atsipaidavę, neįsitempę. Šokio judesiai – visiškai paprasti…”

Pasiklausyti ir pamatyti prezentaciją galima čia, jei patiks, paskaitykite ir mini reportažus apie tai, kaip buvo sukurtos kai kurios šio reportažo fotografijos.