Fotografija:http://www.twighutchinson.com/

Neseniai sužinojau vieną posakį, susijusį su šokiais – planchar la ropa [plančar la ropa]. Išvertus pažodžiui – tai “lyginti suknelę”. O perkeltine prasme “lyginti suknelę” milongoje – tai pernelyg ilgai sėdėti, t.y. laukti kol tave pakvies šokio. Lietuviškas tokio drabužių lyginimo atitikmuo – “ramstyti sienas” diskotekoje.

Ir vis dėlto lyginamos suknelės! Ne kelnės, ne šlypsai, o suknelės!!! Ir didysis skalbimas čia niekuo dėtas. Pagalvojau, galėtų kabėti toks draudžiamasis ženklas visose milongose:

Daugiau apie suknelių lyginimą skaitykite IŠLYGINTA SUKNELĖ

“Buenos Aires”, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia “geri orai”. Lietuvių kalboje linksniuojamas tik antrasis pavadinimo žodis:

Kas: Buenos Airės yra Argentinos sostinė.
Ko: Buenos Airių priemiesčiuose atsirado tango.
Kam: Buenos Airėms dainą dedikavo Gardelis.
Ką: Buenos Aires trokšta pamatyti dauguma Lietuvos tango šokėjų.
Kuo: Buenos Airėmis argentiniečiai didžiuojasi kaip pačiu europietiškiausiu Pietų Amerikos miestu.
Ak: Buenos Airės! – ir kada gi mes išmoksime šį pavadinimą rašyti taisyklingai?!

Nuotrauka iš:www.isblled2006.org

Tai buvo toks, kaip dabar sakytų, elektroninis naujienlaiškis, išsiunčiamas tango mylėtojams, kurių anuomet Vilniuje kartu su jų šeimų nariais, kurie neprenumeravo šito mūsų spamo, buvo gal 20! Pavadinimą rinkome pagal analogiją – tai turėjo būti kažkas tokio kaip “Kalba Vilnius”, “Lietuvos aidas” arba “Panevėžio balsas”… Laimėjo “Tango Balsas” ir netrukus supratome, kad vien naujienlaiškiais sotus nebūsi – Laima sukūrė tikrą svetainę, kurią galima buvo rasti internete bet kuriuo paros metu!

Tik vėliau susivokėme, koks tai buvo lemtingas sutapimas. Išvertus į ispanų kalbą “tango balsas” skambėtų “la voz del tango”. Tai daugiau metafora, kuri Argentinoje ir Urugvajuje priskiriama didžiausiai ir svarbiausiai tango asmenybei – dainininkui ir aktoriui Carlos Gardel (Karlosui Gardeliui).

Jis iki šiol be proto garbinamas Pietų Amerikoje kaip geriausias visų laikų tango daininkas dėl savo išskirtinio baritono, kuris priverčia argentiniečius susigraudinti vos išgirdus pirmuosius jo dainuojamų tango žodžius. Tai – kultinė asmenybė, be kurios neįsivaizduojamas tango. Iki šiol Argentina, Urugvajus ir Prancūzija nesutaria – kurios šalies sūnus tai buvo, – panašiai kaip Lietuva su Lenkija nepasidalina Adomo Mickevičiaus.

Prispausdami magnetukais, jo fotografijas iki šiol argentiniečiai kabina ant šaldytuvų šalia Maradonos ar savo artimųjų nuotraukų. Įsidėmėkite šį vyruką, nes mes jį dar dažnai čia minėsime:

Dažniausiai tiražuojama Gardelio nuotrauka: 1933 m. Montevidėjus
Šaltinis: gardelweb.com

Uždėsiu plokštelę, jūs paklausykite tango balso:

Ši svetainė skirta ne tik tango šokėjams, bet ir žmonėms, kurie norėtų šokti tango ar bent sužinoti, ar jiems tai priimtina. Taip, būtent Tau, gerbiamasis Skaitytojau ar gerbiamoji Skaitytoja, kurie dabar skaitotote šį tekstą! Todėl Tavo komentarai, ką norėtum sužinoti apie tango ir ką tikiesi rasti šiame bloge, man labai praverstų!

Anonimiškas skaitytojas prašė paaiškinti, kaip tariamas žodis cabeceo. Cabeceo – tai tam tikras specifinis kvietimas šokio… žvilgsniu. Jei moteris sutinka šokti su vyru – ji linkteli, šypteli. Jei ne – raito ant ant smiliaus plaukų sruogą ir žiūri į kairįjį lubų kampą, nutaisiusi veido išraišką “rodosi lietus kaupiasi”.

Kodėl atsirado tokia tradicija? Viskas dėl vyrų. O tiksliau, trapios jų savigarbos. Juk jeigu moteris tik žvilgsniu atsakė jam šokį, aplinkiniai to niekada nesužinos, o tanguero išsaugos savo trapią reputaciją ne tik toje milongoje, bet ir aplinkiniuose priemiesčiuose.

Nuotrauka iš: cervera dance

Todėl Argentinos milongos būna gausiai apšviestos, kas galbūt (?) nesiderina su tokiu šokiu kaip tango. Čia labai svarbu, kad vyrai ir moterys vieni kitus gerai matytų ir “susikalbėtų” žvilgsniu.Tuo metu europiečiai temdo šviesas ir degdami žvakeles ant stalų, bando kurti intymią atmosferą.

O tariamas šis žodis taip: cabeceo - [kabė'sėjo]. Dešininis kirtis ant antrosios ė.

Šios tradicijos (t.y. cabeceo) stengiamės laikytis ir Lietuvoje.

Mes retkarčiais paįvairiname savo milongas susigalvodami tam tikra aprangos kodą. Bet šį penktadienį, turėtų vykti kažkas įdomaus. Kovo 8- osios proga DJ Lolita skelbia temą “Balta”, kuri galioja ne tik aprangai, bet ir … cabeceo: t.y. šią milongą ne vyrai, bet moterys kvies vyrus šokio.

Įdomu, ar neišsigąs vyrai ir dalyvaus priemonėje skaitlingai? O gal tiesiog sakys: labai man čia reikia ir žiūrės “Elą Bandį”? O moterys, kaip jos kvies šokio – cabeceo pagalba ar vis tik verbaliai?

Jei šį penktadienį būsiu milongoje, būtinai jums apie tai parašysiu. O jeigu jūs sumanysite ateiti į milongą – būtinai ateikite, mes jūsų visuomet laukiame!

Milonga vyksta penktadieniais “Prospekto Pub’e”, nuo 18.00 val. Visas šėlsmas prasideda apytiksliai nuo 20.00 val.

Iliustracija iš: www.lanacion.com.ar

Bet pereikim prie fonetikos. Būna tokie radijo nariai-korespondentai, kurie tiesioginiame eteryje perduoda karštus reportažus iš rajonų ir kelią užtvėrusių seniūnijų. Jie dažniausiai sako “savaldybė”, užuot sakę “savivaldybė”. O žodžio “alkoholis” iš taisyklingai neištaria nei vienas nacionalinės televizijos reporteris. Dažniausiai neištariama k, kuri kartu su vėliau tariama h pavirsta į nešvariai gargaliuojamą ch.

Tango šokėjo žodyne yra keletas ispaniškų žodžių. Ne visi gali sau leisti ispanų kalbos pamokas, o norint šokti tango, jos ir nebūtinos. Bet tango šokėjas turi žinoti, kaip taisyklingai ištarti kai kuriuos kertinius tango kultūros žodžius, kad… kad atrodytų kaip ką tik iš Argentinos!Žodžius milonguero, tanguero lietuviai dažniausiai taria taip, kaip jie parašyti, ypač pabrėždami pseudodvibalsį ue. O juk tai nėra taisyklinga
Kaip taisyklingai ištarti?

Ispanų kalbos raidė g, einanti prieš balsius e, i tariama kaip lietuviškoji ch. Pavyzdžiui:

giro – tariame ['chyro]
gitano – tariame [chi'tano]
Argentina [archen'tyna]

Tačiau jei tarp jų – g ir e, i – yra įterpta raidė u, tuomet g raidė tariama kaip lietuviškoji g, o įterptąją u tiesiog ignoruojame savo tarimu! Juk ji čia atsirado tiesiog dėl techninių sumetimų – kad g nepavirstų garsu ch, kaip aukščiau pateiktame pavyzdyje.

Kad ir kaip norėtųsi nepažįstamos egzotikos, žodį

milonguero tariame [mylion'gėro],
o tanguero tariame [tan'gėro],

šiukštu ne tangu-ero ar milong-uero.
Čia jums ne pu-erh arbata.
Ir ne alcho-cho-lis.

Taip nusikaltėliai vadindavo būdą susikalbėti tarpusavyje, kad teisėsaugos organai nesuprastų apie ką jie kalbasi. Sakoma, kad lunfardo – tai debute chamuyar canero. Debute reiškia gerai, puikiai; chamuyar – kalbėti tyliai, o canero – na, taip vadindavo asmenis, kurie yra en cana, arba kitaip sakant, sėdi kalėjime. Taigi išvertus šį posakį, lunfardo reikštų “nuteistųjų sugebėjimą susikalbėti tarpusavyje tyliai”.

Argentiniečių rašytojas Edurardo Pérsico apibūdina lunfardo kaip „pokalbį tarp dviejų, kad jo nesuprastų trečiasis“. Tai baisus apibūdinimas, nes jis apima lingvistines slėpynes ir dviprasmybes, vienos monetos pusės parodymą ir kitos slėpimą, kad tas, kuris pirktų, bet kokiu atveju apsigautų. Todėl lunfardo leidžia pasakyti tai, kas niekada nebuvo pasakyta, iškreipti, suklaidinti, apmulkinti klausytoją nuvedant jį visai kitu keliu, tuo pačiu parodant tokį gyvenimą ir laiką, kuris yra neišvengiamas.

Šis nusikaltėlių žargonas lunfardo susidarė ispanų, galų, italų, vokiečių, anglų, prancūzų, hebrajų kalbų pagrindu, tačiau jam įtakos turėjo ir aborigenų kalbos kaip guarani, quichua, araucano, mapuche ir kt.

19 a. pabaigoje – 20 a.pradžioje į Argentiną plūstelėjo didelė imigrantų banga. Neturtingi, neišsilavinę, profesijos neturintys imigrantai įsikūrė sparčiai augančiose Buenos Airėse, daugiausia – jų priemiesčių barakuose, kur kaiminystėje gyveno žemiausių socialinių sluoksnių vietiniai gyventojai. 1855 m. Buenos Airėse buvo 92 000 gyventojų, o 1914 m. – 1 576 000. Nuo 1869 iki 1914 m. atvykėlių skaičius beveik prilygo vietinių skaičiui. Pvz. 1887 m. mieste gyveno 432 000 gyventojai: 228 000 buvo užsieniečiai (138 000 iš jų italai), o 204 000 – argentiniečiai.

Policija, siekdama, kad visi būriai suprastų šį nusikaltėlių dialektą, 1897 metais išleidžia pirmąjį lunfardo-ispanų kalbų žodyną, kuris vėliau buvo nuolat papildomas.

Daugiausia imigrantų atvyko iš Italijos ir Ispanijos, dažniausiai tai buvo vieniši vyrai nuo 15 iki 35 metų. Netrukus mieste susidarė demografinis disbalansas: 1887 m. gyveno 243 000 vyrų ir 190 000 moterų, 1914 m. 850 000 vyrų ir 726 000 moterų.

Šios sąlygos neišvengiamai įtakojo prostitucijos augimą. Norėdami pasilinksminti jaunieji imigrantai eidavo į viešnamius, kur sutikdavo kreolus, arba compadrito.

Compadrito – uosto priemiesčių rajonų gyventojas, muštynių provokuotojas ir priekabių ieškotojas, emocingas pagyrūnas krentančia į akis apranga: kelnės susiaurintomis klešnėmis á la francesa, trumpas įliemenuotas švarkelis su pintų juostelių apvadais, plačiabrylė skrybėlė, nuleista ant akių ir aulinukai „kareiviška“ pakulne.

Viešnamiuose buvo pradėti groti pirmieji tango. Prieš pasitraukdamos į kambarius, viešnamių darbuotojos pašokdavo su klientu. Šių tango tekstai buvo turtingi nešvankybių, kurioms išreikšti buvo naudojamas lunfardo žodynas. Manoma, kad viešnamiai buvo viena tų vietų, kur compadrito nusiklausė imigrantų žodyno ir greitai išmoko šio paslaptingo atvykėlių žargono.

Vesre

Be įvairių kalbų įtakos, viena svarbiausių lunfardo ypatybių yra taip vadinamas vesre žodžių darybos būdas.

Revés m – 1) išvirkščioji audinio pusė; 2) kirtis atgalia ranka; 3) prk. bėda, nelaimė, neganda; 4) šnek. nuotaikos pasikeitimas Ø al revés de priešingai, atvirkščiai; del revés išvirkščiai, atvirkčiai.

Vesre (arba: verres, verse, resve) – nuo ispanų k. žodžio revés, kurio skiemenys sukeisti vietomis. Vesre – tai tam tikras morfologijos (žodžių darybos) būdas, kai žodžio skiemenys tyčia sukeičiami vietomis, išgaunant netikėtus skiemenų derinius. Taip

• café (kavinė) tapo feca
• macho (vyras) – choma,
• blanco (baltas) – coblán,
• negro (juodas) – grone,
• calor (karštis) – lorca,
• vino (vynas) – novi,
• tinto (raudonas) – totín,
• casa (namas) – saca,
• barrio (kvartalas) – rrioba.

Vesre metodas taikomas tik daiktavardžiams, todėl kalbėti grynu vesre neįmanoma. Kad ir kaip žaismingai atrodytų šis žodžių darybos, nesusigundykite sukurti naują vesre žodį ir įvesti jį į kasdienį vartojimą. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Visų pirma, kad šį žodį suprastų klausytojas, reikalingas didžiulis pastarojo susikaupimas, antra, klausytojas turi pritarti tokiam žodžio vartojimui, įtraukti jį į savo žodyną ir skleisti jį savo socialiniame lauke. Jeigu dviskiemeniai žodžiai dešifruojami palyginti nesunkiai, su triskiemeniais bus daug sunkiau:

• chochamu – muchacho (vaikinas),
• ortiba – batidor (skundikas),
• chelibo – boliche (sendaikčių parduotuvė),
• yorugua – uruguayo (urugvajietis)

Tango ir lunfardo

Natūralu, kad šis žodynas buvo pradėtas naudoti ir tango tekstuose. kuriems ji suteikė ypatingą jausmą ir atspalvį. Praktiškai nėra nei vieno tango teksto, kuris būtų parašytas gryna ispanų kalba. Lunfardo žodynas – tai tango tekstų prieskonis.

Laikui bėgant lunfardo pasiekė visus socialinius sluoksnius: tam įtakos turėjo tango tekstai, teatras ir publicistika. Antrajame dešimtmetyje vienameiksmės komiškos pjesės ir populiarioji spauda pamažu nyko, bet tango ir lunfardo ryšys darėsi vis ryškesnis. Trečiajame dešimtmetyje radijo radijo dėka lunfardo pasiekė ir tas vietas, kuriose jis iki tol ne tik buvon netoleruojamas, maža to , radijas savotiškai legalizavo šį žodyną, kadangi iki tol jis buvo vartojamas tik žemesniųjų socialinių sluoksnių. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje kalbos puristai pasiekė, kad lunfardo vartojimas radijo transliacijose būtų uždraustas. Tiesa, nebuvo išleistas joks raštiškas įsakymas ar nurodymas, tačiau autoriai buvo priversti arba peržiūrėti savo tango tekstus ir pakeisti lunfardo žodžius, arba susitaikyti su mintimi, kad jų tango niekada nebus viešai grojami. Nenuostabu, kad tuo laikotarpiu sukurtuose tango lunfardo žodžių nepasitaikė. Perono vyriausybė išsaugojo šį potvarkį iki pat ketvirtojo dešimtmečio pabaigos…

Žinotina, kad:

1. Lunfardizmai yra argentinizmai, net jeigu jie ta pačia ar panašia reikšme naudojami ir kitose ispaniškai kalbančiose šalyse. Tačiau yra daugybė argentinizmų, kurie nėra lunfardizmai (tai tarminė leksika, būdinga tam tikriems Argentinos regionams).

2. Lunfardizmai yra šnekamosios kalbos leksika. Tačiau nereikia pamiršti, kad daugelis šnekamosios kalbos žodžių nėra lunfardizmai, tai – neologizmai arba naujadarai, skoliniai, vertiniai.

3. Lunfardizmai yra grynos Buenos Airių ir jų apylinkių tarmybės. Vis dėlto daugelis lunfardo žodžių yra naudojami ir likusioje šalies dalyje, ypač miestuose.

4. Egzistuoja įvairių profesijų, tam tikros sferos žargonizmų. Lunfardizmais galima laikyti tik tuos, kurie yra naudojami ne tik vienos srities ribose, o didesnės visuomenės dalies.

Dabar, kai jau žinote lunfardo darybos ypatybes, atspėkite, ką reiškia žodžiai gotán ir farlundo?

Šaltiniai:Ispanų-lietuvių kalbų žodynas. Valdas V. Petrauskas. Vilnius, leidykla “Žodynas”, 2001

Paveikslas: Botero “Ladron”

Lietuvių-ispanų kalbų žodynas pateikia tokias šio žodžio reikšmes:

salida f 1) (iš)ėjimas; (iš)vykimas; (iš)skridimas; (iš)plaukimas; a la s. del trabajo einant iš darbo; s. de emergencia atsarginis išėjimas (durys); 2) (šviesulio) patekėjimas; 3) (upės) patvinimas, išsiliejimas, potvynis, 4) kom. (iš)pardavimas; išvežimas, eksportas; 5) rinka; buscar s. a los productos ieškoti rinkos gaminiams; 6) išėjimas; išleidimas; (iš)spausdinimas (pvz. knygos); 7) prk. galimybė; išeitis; perspektyva; tener muchas ~s turėti plačias perspektyvas; 8 ) proga; dingstis; 9) (moksleivių ir pan.) laida; 10) buh. išlaidos, sąnaudos; 11) kar. išpuolis; 12) av. kovinis skrydis; 13) šnek. išdaiga; Ø s. de baño maudymosi chalatas; s. de pie de banco ‹de tono› netaktas; s. de teatro apsiaustas; tener s. a atsidaryti, išeiti į (apie duris).

Daugelis šokėjų stebisi, kodėl šokio pradžią žymi žodis, reiškiantis išėjimą. Iš tikrųjų šį žodį reikėtų sieti su vyro kvietimu šokti salimos a bailar?, kas reikštų eime šokti? arba tiesiog ar galima? Taigi salida šiuo atveju kilusi iš ispanų kalbos veiksmažodžio salir ir reiškia ne išėjimą, o tiesiog šokio pradžią.

Daniel Trenner atsakė į daugelį klausimų, susijusių su šio žingsnio kilme. Jo nuomone, senieji milongueros nėra nieko girdėję apie jokį “pagrindinį žingsnį”. Tačiau po devynerius metus trukusių stebėjimų ir pokalbių su Buenos Airių šokėjais seniorais, jis priėjo šių išvadų apie salidą:

1. Visų pirma jūs nerasite dviejų šokėjų, vienodai apibūdinančių šį žingsnį. Šio pagrindinio žingsnio variacijų gausybė tiesiog stulbinama. Vienas įdomiausių Daniel Trenner užsiėmimų – paklausti senųjų milonguerų, kiek salidų jie moką.

2. Ir antra, jūs niekada neišvysite, kad milonguero pradėtų šokį žingsniu atgal nematydamas, kas dedasi už jo nugaros, išskyrus tuos retus atvejus, kai visos kitos kryptys būdavo neįmanomos dėl vietos stokos. Bet tai įvykdavo tik itin retais, išimtiniais atvejais. Tango šokėjas savo šokį visada pradeda šoniniu žingsniu į kairę. Išimtys – šokėjai, patys duodantys tango pamokas.

Tokiõs šokio figūros, standartiškai susidedančios iš aštuonių paralelinių žingsnių, ir visame pasaulyje vadinamos salida, milongueros nesimokė niekada gyvenime. Šį žingsnį jie pašiepdami vadindavo el básico academico. Panašu, kad jį išrado “tango for export frakcija”, kitaip sakant – scenos šokėjai.

Tačiau kodėl ši, eksportui skirta šokio figūra pradedama žingsniu atgal? Atsakymo reikia ieškoti Antonio Todaro ir Raúl Bravo šokio mokykloje, kuri penktajame ir šeštajame dešimtmetyje turėjo didžiulę įtaką modernaus sceninio tango formavimuisi. Todaro išgarsėjo kaip daugelio jaunosios kartos sceninio tango atlikėjų mokytojas.

Tačiau vaikinai duodavo ir privačias pamokas, kurios dažniausiai vykdavo šokiams nepritaikytose, mažose patalpose. Visoms žingsnių sekoms buvo būdinga tendencija sumažinti žingsnį, kurį vėliau, scenoje galima buvo visapusiškai išvystyti. Jie pradėjo naudoti penkių žingsnių seką, kurią mes šiandien vadiname pagrindiniu žingsniu: dešine atgal, kaire į šoną, į priekį, į priekį, moters kryžius – tai buvo paprasčiausias būdas, kaip iš kambario pakraščio patekti į kambario vidurį, kad būtų galima toliau vystyti pradėtą temą.

Todaro ir Bravo mokiniai įsisavino ir perėmė šią žingsnių seką – ji leisdavo atsikvėpti ir susikaupti prieš sudėtingą žingsnį. Jie buvo ir pirmieji mokytojai, davę argentinietiškojo tango pamokas už Argentinos ribų, o jų mokomas pagrindinis žingsnis dažnai ir likdavo vienintelis, kurį atsiminė užsienyje.

Be to, šis žingsnis buvo pakankamai paprastas, kad jį galėtų įsisavinti ir gringos. Su šiuo išradimu atsirado ir žingsnių skaičiavimas, kadangi patys užsieniečiai to pageidavo, o ir mokyti taip buvo paprasčiau.

Taip devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo universaliu standartiniu tango žingsniu, skambiu salidos pavadinimu.

Šaltiniai: Ispanų-lietuvių kalbų žodynas. Valdas V. Petrauskas. Vilnius, leidykla “Žodynas”, 2001
What is the Basic in social Dancing the Argentine Tango? by Daniel Trenner, 1996
Tango – L archyvas

Vicente Greco orkestras 1910 m.

Vicente Greco orkestras 1910 m. Įkūrėjas – Vicente Greco. Orkestro muzikantai: bandonija – Vicente Greco ir Juan Lorenzo Labissier, smuikai – Juan “Palito” Abatte ir Francisco Canaro, fleita – Vicente “Tano” Pecci

Už pavadinimą orquesta típica turime būti dėkingi Vicente Greco, kuris 1911 metais vadovavo to meto žymiausiam ansambliui.

Tuo metu Tagini įrašų kompanija pradėjo savo fonogramų verslą. Vinilinės plokštelės kėlė didžiulį susidomėjimą, o išleisti įrašai užtikrino artistams šlovę bei pripažinimą. Įrašų kompanija nutarė susitarti su Vicente Greco ir įrašyti tango iš jo orkestro atliekamo repertuaro.

Taip atsirado būtinybė surasti vieną bendrą pavadinimą orkestrui, grojančiam vien tango , ir taip atskirti jį nuo kitų, grojančių ne tik tango, bet ir mazurkas, polkas bei pasadoblius, orkestrų. Tai turėjo būti kažkas visiškai naujo ir skirtingo – orkestras, grojantis vien tango ir milongas. Todėl Vicente Greco pavadino savo orkestrą orquesta típica criolla.

- orquesta, kadangi tai buvo muzikantų ansamblis,
- típica, nes jis turėjo tik jam būdingų bruožų,
- criolla atskyrė šį orkestrą nuo tų ansamblių, kurie grojo kitų šalių/tautų muziką. Kitaip sakant, Vicente Greco ansamblis grojo vietinę muziką.

Vėliau šis pavadinimas sutrumpėjo iki orquesta típica.Taip iki šiol vadinami orkestrai, grojantys tik tango.

Pirmojoje plokštelėje, kurią įrašė orquesta típica criolla buvo tik dvi dainos: Rosendo ir Don Juan. Žymiausi šio orkestro kūriniai: Racing Club, La Viruta, El Flete, Ojos Negros ir Rodriguez Pena.

PS. Tik nesakykite [orkestra], sakykite [orkesta], tai – tikrai ne rinkimo klaida, tiesiog ispanai taip vadina orkestrą.

Indėnai iš Rio de la Platos. Iš Hendrick Ottsen kelionių aprašymų 1603 m.

Ag

Simbolis Ag mums visiems pažįstamas dar iš mokyklos laikų, kaip… kažkelintas cheminis periodinės elementų lentelės elementas

Argentum

Lotynų kalba argentum reiškia sidabrą. Šis lotyniškas žodis tapo tango tėvynės – Argentinos – pavadinimo šaknimi

Argentina

Reiškia “šalį, kurioje yra sidabro”

Río de la Plata

Ispanų konkistadorai sidabrą naudojo vietoje pinigų, todėl žodis plata reiškia ir pinigą (sidabrinį?), ir sidabrą. Upės, tekančios per Buenos Aires, pavadinimas – Río de la Plata (Sidabro, arba Sidabrinė upė). Gal būt senovėje šioje upėje buvo randama daug sidabro?

Mar del Plata Mar del Plata

(Sidabro Jūra) – yra ne mistinė jūra, o vietovardis garsaus jūrinio kurorto, nutolusio 400 km į pietus nuo Buenos Airių

Plata

Šiuo metu žodis plata Pietų Amerikos slengu reiškia pinigus, o Ispanijoje šis žodis vis dėlto reiškia sidabrą

Dinero

tai – “pinigai” ispanų kalba?

“No tengo dinero”

Sakykite visada, kai apstulbstate, išvydę tuščią savo piniginę.

“No me queda mas plata. Gasté todo…”

arba taip, jei norite atrodyti kaip tikri argentiniečiai: (Nebeturiu pinigų. Viską išleidau…)