- Aš tai skaitau… jeigu žmonės šoka, tai jie neturi ką veikti!

Žodžiu, šoka žmonės, nes kažkaip reikia užmušti nuobodulį.

Pamažu jau žinai, kokios muzikos tikėtis atėjus vieną ar kitą penktadienį į milongą, vien iš anonso, kas dj-jaus šį vakarą.

Nuotrauka iš: The DC Traveler

Bet!

Jeigu atėjus į milongą per kelias valandas neišgirsti nei vieno tango, pasijunti keistokai.
Tai kas gi ten skambėjo?
Skambėjo labai įdomi neatpažįstama muzika.
Kažkas panašaus, ką sugrodavo restoranuose 80-aisiais, jeigu į saksofoną įgrūsdavai 10 rublių (vis dar galima pamatyti sovietiniuose filmuose).

O kaipgi tango?
Buvo, kas sėdi. Bet buvo, kas ir šoka!

Bežiūrint į juos, prisiminėme savo tango paieškas, – o juk ir mes anksčiau “taip galėjome”?..
Kažkas, matyt, perskaitė mano mintis, nes išgirdau repliką:

“Geram tango šokėjui muzika netrukdo!”

Pakėliau nuo stalo skrajutę.
Joje buvo užrašyta:
“19.00-22.00 TANGO ŠOKIAI”
Nu to tak…

Vienas patyręs milonguero iš sėkmingai sugriovė mūsų apipuoselėtus stereotipus, kuriuos susikūrėme ne iš bukumo, o tik dėl to, kad dar niekada mūsų bendruomenės nebuvo aplankęs tikras milonguero iš Buenos Airių.

- Nežinau, iš kur atsirado tikėjimas, kad tango šokamas tamsoje, prieblandoje? Tango neturi nieko bendra su tamsiais užkaboriais! Jei nuvyktumėte į Buenos Airių milongas, jūs pamatytumėte ryškios šviesos nutviekstas sales, kuriose žmonės šoka tango.

Prietemoje nepamatysi ir tango kokybės – mažyčių, bet labai subtilių žingsniukų, pėdų judesių, kuriuos norisi stebėti, ir kurie identifikuoja tikrąjį milonguero. Tik esant geram, ryškiam apšvietimui įmanomas cabeceo. Gaila, kad šiuolaikinės milongos (ne Argentinoje) skendi prietemoje, – tokiu būdu moterys netenka galimybės rinktis partnerio, jos priverstos šokti su tais, kurie jas kviečia,- apgailestavo jis.

Tai išgirdę pabandėme milongoje išjungti veidrodėliais apklijuotą besisukantį burbulą, kokius paprastai turėdavome mokyklų diskotekose ir įjungti salėje daugiau šviesų, bet tam reikėjo gauti salės darbuotojo autorizaciją.

- Kai pirmą kartą nuvykau į Šveicariją ir užėjau į vieną milongą, aš išsigandau: negana to, kad ten buvo tamsu, ant stalų išdėliotos degė žvakelės, salėje skambėjo Piazzollos muzika!!!
- pasakojo senasis milonguero.
- Ar… kas nors mirė? – paklausė jis.
- Kodėl?
- Todėl, kad tango nešokamas tamsoje. Ir žvakės milongose neuždeginėjamos kaip bažnyčioje. Ir pagaliau – Piazzolla – jo muzika neturi nieko bendra su tango! Buenos Airėse šokama pagal tango muziką, bet tikrai ne pagal Piazzollą. Tokios muzikos Buenos Airių milongose jūs niekada neišgirsite. Mes jos tiesiog nežinom. Apgailestauju, bet pagal ją Buenos Airėse tango tikrai niekas nešoka…
- Kai tu pasieksi mūsų lygį, tu irgi šoksi pagal Piazzollą – negalėdami patikėti tokiu akibrokštu purkštavo įsižeidę šveivarai.
- Taip, kai aš pasieksiu jūsų lygį, aš šoksiu tango ir pagal Wagnerį, ir pagal Mocartą, – neieškojo žodžio kišenėje portenjo.

- Ar pasitaikė tokių atvejų, kai turėjote pasakyti svečiui: “atleiskite, bet tokių paslaugų mes neteikiame”?

Kandidatė:

- Taip, buvo toks atvejis. Pora užsieniečių užsigeidė lengvųjų merginų. Aš pasakiau, kad mes tokių paslaugų neteikiame, o jei norite prostitučių, tai eikite į Prospekto Pub…

Čia tai bent… “Prospekto Pube” kiekvieną penktadienį organizuojame milongą, į kurią renkamės šokti tango. Ir nors perkamos meilės ten nemačiau, kavinės reputacija – spalvinga.

Bet kuriuo atveju galiu tvirtinti, kad mūsų tango bendruomenė labiau, nei bet kuri kita priartėjo prie argentinietiško tango ištakų! Juk tango ir užgimė ten, viešnamiuose, kai už sutartą kainą vyrai galėdavo išsinuomoti moterį tam tikram laikui. Kaip šį laiką praleis klientas, buvo jo reikalas. O be intymių paslaugų, dauguma pasinaudodavo proga ir pašokti tango su išnuomota dama – dėl moterų stygiaus Argentinoje tai buvo vienintelė “legali” galimybė suartėti su moterimi.

Daugiau šia intymia tema galima sužinoti čia: Kaip atsirado tango

Nestor_Marconi

Tai vyko prieš žymaus argentiniečių bandoneonininko Nestor’o Marconi , koncertą, kuris grojo kartu su Lietuvos Nacionaliniu orkestru. Minia būriuojasi lauke prie įėjimo. Kai kas garsiai skaito afišą apie renginį, į kurį jau turi bilietus. Už nugaros girdžiu:

- Kas ta bandonija?

- Tai toks instrumentas, panašus į bandžą…