Iliustracija iš: www.lanacion.com.ar

Bet pereikim prie fonetikos. Būna tokie radijo nariai-korespondentai, kurie tiesioginiame eteryje perduoda karštus reportažus iš rajonų ir kelią užtvėrusių seniūnijų. Jie dažniausiai sako “savaldybė”, užuot sakę “savivaldybė”. O žodžio “alkoholis” iš taisyklingai neištaria nei vienas nacionalinės televizijos reporteris. Dažniausiai neištariama k, kuri kartu su vėliau tariama h pavirsta į nešvariai gargaliuojamą ch.

Tango šokėjo žodyne yra keletas ispaniškų žodžių. Ne visi gali sau leisti ispanų kalbos pamokas, o norint šokti tango, jos ir nebūtinos. Bet tango šokėjas turi žinoti, kaip taisyklingai ištarti kai kuriuos kertinius tango kultūros žodžius, kad… kad atrodytų kaip ką tik iš Argentinos!Žodžius milonguero, tanguero lietuviai dažniausiai taria taip, kaip jie parašyti, ypač pabrėždami pseudodvibalsį ue. O juk tai nėra taisyklinga
Kaip taisyklingai ištarti?

Ispanų kalbos raidė g, einanti prieš balsius e, i tariama kaip lietuviškoji ch. Pavyzdžiui:

giro – tariame ['chyro]
gitano – tariame [chi'tano]
Argentina [archen'tyna]

Tačiau jei tarp jų – g ir e, i – yra įterpta raidė u, tuomet g raidė tariama kaip lietuviškoji g, o įterptąją u tiesiog ignoruojame savo tarimu! Juk ji čia atsirado tiesiog dėl techninių sumetimų – kad g nepavirstų garsu ch, kaip aukščiau pateiktame pavyzdyje.

Kad ir kaip norėtųsi nepažįstamos egzotikos, žodį

milonguero tariame [mylion'gėro],
o tanguero tariame [tan'gėro],

šiukštu ne tangu-ero ar milong-uero.
Čia jums ne pu-erh arbata.
Ir ne alcho-cho-lis.

Kodėl ir šiandien šokame penktojo dešimtmečio tango?
Kodėl egzistuoja tiek daug skirtingų tango stilių? Kaip ir kodėl jie atsirado? Kaip jie vadinami?
Kas yra salón tango, ką reiškia tango milonguero?

Į šiuos klausimus ne visuomet lengva ir įmanoma tiksliai atsakyti.

Pirmiausia, mes žinome daugybę faktų apie Argentinos tango ištakas bei jo ankstyvąjį laikotarpį, apie didelę jo įtaką Europoje XX a. pradžioje ir tolesnį jo vystymąsi įvairiose valstybėse. Tačiau apie jo raidą pačioje Argentinoje žinome kur kas mažiau, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie vyko prieš 40–50 metų. Po jų sekė ištisi karinės diktatūros Argentinoje dešimtmečiai, kuriuos išgyveno kelios argentiniečių kartos.

Antra, tango istorija Argentinoje daugiausia buvo perduodama žodžiu. Jeigu apie tango, kaip socialų šokį (socialus tango – tango, skirtas bendravimui, o ne pasirodymui) 4–6 – ajame dešimtmečiuose paklausinėtume dar gyvų amžininkų, išgirstume įdomių istorijų ar net anekdotų. Be abejo, reikėtų atsižvelgti į tai, kad šie pasakojimai yra dabartinių 60–70 – mečių prisiminimai, todėl labai subjektyvūs. Amžininkai savo istorijose dažnai hiperbolizuoja savo ir savo artimųjų reikšmę, tačiau jų prisiminimai yra vieninteliai, galintys nukelti mus į tą laikotarpį, kai Argentinos tango buvo įprasta kasdieninio gyvenimo dalis.

Lietuvių-ispanų kalbų žodynas pateikia tokias šio žodžio reikšmes:

salida f 1) (iš)ėjimas; (iš)vykimas; (iš)skridimas; (iš)plaukimas; a la s. del trabajo einant iš darbo; s. de emergencia atsarginis išėjimas (durys); 2) (šviesulio) patekėjimas; 3) (upės) patvinimas, išsiliejimas, potvynis, 4) kom. (iš)pardavimas; išvežimas, eksportas; 5) rinka; buscar s. a los productos ieškoti rinkos gaminiams; 6) išėjimas; išleidimas; (iš)spausdinimas (pvz. knygos); 7) prk. galimybė; išeitis; perspektyva; tener muchas ~s turėti plačias perspektyvas; 8 ) proga; dingstis; 9) (moksleivių ir pan.) laida; 10) buh. išlaidos, sąnaudos; 11) kar. išpuolis; 12) av. kovinis skrydis; 13) šnek. išdaiga; Ø s. de baño maudymosi chalatas; s. de pie de banco ‹de tono› netaktas; s. de teatro apsiaustas; tener s. a atsidaryti, išeiti į (apie duris).

Daugelis šokėjų stebisi, kodėl šokio pradžią žymi žodis, reiškiantis išėjimą. Iš tikrųjų šį žodį reikėtų sieti su vyro kvietimu šokti salimos a bailar?, kas reikštų eime šokti? arba tiesiog ar galima? Taigi salida šiuo atveju kilusi iš ispanų kalbos veiksmažodžio salir ir reiškia ne išėjimą, o tiesiog šokio pradžią.

Daniel Trenner atsakė į daugelį klausimų, susijusių su šio žingsnio kilme. Jo nuomone, senieji milongueros nėra nieko girdėję apie jokį “pagrindinį žingsnį”. Tačiau po devynerius metus trukusių stebėjimų ir pokalbių su Buenos Airių šokėjais seniorais, jis priėjo šių išvadų apie salidą:

1. Visų pirma jūs nerasite dviejų šokėjų, vienodai apibūdinančių šį žingsnį. Šio pagrindinio žingsnio variacijų gausybė tiesiog stulbinama. Vienas įdomiausių Daniel Trenner užsiėmimų – paklausti senųjų milonguerų, kiek salidų jie moką.

2. Ir antra, jūs niekada neišvysite, kad milonguero pradėtų šokį žingsniu atgal nematydamas, kas dedasi už jo nugaros, išskyrus tuos retus atvejus, kai visos kitos kryptys būdavo neįmanomos dėl vietos stokos. Bet tai įvykdavo tik itin retais, išimtiniais atvejais. Tango šokėjas savo šokį visada pradeda šoniniu žingsniu į kairę. Išimtys – šokėjai, patys duodantys tango pamokas.

Tokiõs šokio figūros, standartiškai susidedančios iš aštuonių paralelinių žingsnių, ir visame pasaulyje vadinamos salida, milongueros nesimokė niekada gyvenime. Šį žingsnį jie pašiepdami vadindavo el básico academico. Panašu, kad jį išrado “tango for export frakcija”, kitaip sakant – scenos šokėjai.

Tačiau kodėl ši, eksportui skirta šokio figūra pradedama žingsniu atgal? Atsakymo reikia ieškoti Antonio Todaro ir Raúl Bravo šokio mokykloje, kuri penktajame ir šeštajame dešimtmetyje turėjo didžiulę įtaką modernaus sceninio tango formavimuisi. Todaro išgarsėjo kaip daugelio jaunosios kartos sceninio tango atlikėjų mokytojas.

Tačiau vaikinai duodavo ir privačias pamokas, kurios dažniausiai vykdavo šokiams nepritaikytose, mažose patalpose. Visoms žingsnių sekoms buvo būdinga tendencija sumažinti žingsnį, kurį vėliau, scenoje galima buvo visapusiškai išvystyti. Jie pradėjo naudoti penkių žingsnių seką, kurią mes šiandien vadiname pagrindiniu žingsniu: dešine atgal, kaire į šoną, į priekį, į priekį, moters kryžius – tai buvo paprasčiausias būdas, kaip iš kambario pakraščio patekti į kambario vidurį, kad būtų galima toliau vystyti pradėtą temą.

Todaro ir Bravo mokiniai įsisavino ir perėmė šią žingsnių seką – ji leisdavo atsikvėpti ir susikaupti prieš sudėtingą žingsnį. Jie buvo ir pirmieji mokytojai, davę argentinietiškojo tango pamokas už Argentinos ribų, o jų mokomas pagrindinis žingsnis dažnai ir likdavo vienintelis, kurį atsiminė užsienyje.

Be to, šis žingsnis buvo pakankamai paprastas, kad jį galėtų įsisavinti ir gringos. Su šiuo išradimu atsirado ir žingsnių skaičiavimas, kadangi patys užsieniečiai to pageidavo, o ir mokyti taip buvo paprasčiau.

Taip devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo universaliu standartiniu tango žingsniu, skambiu salidos pavadinimu.

Šaltiniai: Ispanų-lietuvių kalbų žodynas. Valdas V. Petrauskas. Vilnius, leidykla “Žodynas”, 2001
What is the Basic in social Dancing the Argentine Tango? by Daniel Trenner, 1996
Tango – L archyvas

1. Neteisinga

Kai šokate su nuolatiniu partneriu, iškyla didelė pagunda prisitaikyti prie jo šokio trūkumų ir pritaikyti savo trūkumus prie jo. Tokios poros dažnai (tiksliau, labai dažnai) jau nebegali šokti su kitais partneriais. Jiems nepatogu, neįprasta, nejauku su kitais, todėl jie vėl grįžta prie savo senų partnerių.
Kadaise aš tai patyriau savo kailiu. Esu visiškai įsitikinęs, kad yra žmonių, kuriems tai negresia, tačiau aš pastebėjau greitą savo regresą. Dar blogiau yra tai, kad šis regresas yra užslėpto pavojaus, kadangi pajuntamas ne iš karto. Atrodytų, kaip nuostabu, štai pagaliau suradau partnerį/ę, su kuriuo/ia iš tiesų smagu šokti. Tačiau tai tik iliuzija! Geras šokėjas gali šokti su bet kuria savo lygmens partnere.
Be to, yra dar vienas svarbus aspektas. Partnerė pripranta prie partnerio daromų figūrų ir jam jau nebereikia stengtis aiškiai vesti.

Moters komentaras: kai partnerė pripranta prie jo daromų figūrų, šokis pasidaro nuspėjamas, o pats tango – neįdomus. Dažniau keiskite šokio partnerį, jei nenorite kad jūsų tango būtų panašus į pašildytą vakarienę!

2. Nepageidaujama

Senas aforizmas bylo: kai akiratis susiaurėja iki taško, žmogus šį tašką vadina požiūrio tašku. Taip yra ir su tango. Šokdamas su viena partnere jūs atimate ir iš savęs, ir iš jos nepatirtą šokio ir bendravimo galimybę, kuri, mano asmeniniu įsitikinimu, šokant tango yra svarbiausia kūrybingumo lavinimo dalis.
Jeigu milongoje šokate su skirtingais partneriais, jūs labai greitai išmokstate pakeisti šokio nuotaiką, prisitaikyti prie naujų ypatumų, partnerio kūno sudėjimo, kitokio muzikalumo pojūčio ir t.t. Taip atsiranda laisvės pojūtis.

Vyrai, kuo dažniau kviesite šokio kitas moteris, tuo labiau tobulėsite visų pirma JŪS PATYS. Ir labiausiai tai pastebės ne kas kitas, o Jūsų nuolatinė partnerė, iš kurios tikrai sulauksite ne vieno komplimento

3. Neleidžiama

Viskas leidžiama. Klausimas tik, kokiam tikslui. Nuolatines poras paprastai sudaro pradedantieji, įsikibę ir todėl nenorintys paleisti savo partnerio arba profesionalai, kurių socialus šokis nedomina. Šokėjai profesionalai – tai vienintelė žmonių kategorija, kuriems iš tiesų reikalingas nuolatinis partneris (pabrėžiu: ne mokytojai, ne milonguero, o būtent šou šokėjai).

Nepamirškime, kad visi mes tiek vidumi, tiek savo kompleksija labai skirtingi. Ir kartais ūgio skirtumas, deja, mus priverčia teikti pirmenybę kai kuriems partneriams. Belieka tik pasidžiaugti, kad Lietuva – ne vien krepšininkų ir manekenių, bet ir – įrašykite savo profesiją – šalis.

4. Nekorektiška

Na ir pagaliau, tai visiškai nekorektiška kitų, dalyvaujančių milongoje vyrų, atžvilgiu. Juk jie taip pat nori šokti su jūsų partnere! Žinoma, jūs galite ir nekreipti į tai dėmesio. Tačiau galų gale jums pačiam tai atsirūgs…

Jeigu visos moterys trokšta sušokti su Jumis, bet milongoje Jūs teikiate pirmenybę tik keletui iš jų, tai Jūs – tikras milonguero. Bet jeigu, nežiūrint to, Jūs milongoje pašokdinote ir daugiausia sėdėjusias arba nuolatinio partnerio neturinčias damas, tai Jūs – dar ir džentelmenas!

Jeigu kažkas šoka su nuolatiniu partneriu, tai reiškia, kad dėl kažkokių priežasčių ir jai, ir jam to labai reikia. Būtų labai įdomu sužinoti šokančiųjų tik su nuolatiniu partneriu nuomonę, nes atrodo, kad aš labai sutirštinau spalvas. Galbūt kai kam iš tiesų reikalingas nuolatinis partneris, ir ne tik šokant tango. Kai kas galbūt nori tobulinti savo šokį. O kitam pakanka vien mylimo žmogaus apkabinimo. Ir jeigu jūs tikrai žinote, KO NORITE JŪS, tai jums nereikia nei skaityti, nei klausyti kieno nors patarimų. Jūsų tango gyvenimas yra toks, kokio norite jūs!

Copyright © Jakov Gan
Šaltinis: http://tangoman.narod.ru
Nuotrauka iš Sally Potter filmo “Tango pamoka”.

Tai turbūt pats paprasčiausias ir priimtiniausias būdas, kaip moterys kviečiamos šokio, kadangi taip greičiausiai pasiekiamas trokštamas tikslas. Moteris paprastai nesuvokia, kad vyras, prieinantis tiesiai prie jos staliuko kviečia ją tik todėl, kad:
a. ji yra turistė ir
b. ji sutiks.
Moterys turėtų žinoti, kad šie vietiniai šoka tik su turistėmis ir tik todėl, kad jie patys nėra geri šokėjai. Tokie vyrai kvies ir kvies tą pačią moterį šokti valandų valandas. Jei moterys jiems niekada neatsakys, jos nebeturės galimybės šokti su kitais. O jeigu jūs nesibodite šokti su blogais šokėjais, ką gi… Geri šokėjai jūsų jau tikrai nebekvies…

Tiesiog ignoruokite vyrą, išdygusį priešais jūsų staliuką ir jis jums daugiau nebeįkyrės. Jūs neprivalote jam nieko atsakyti. Jis supras jūsų atsakymą.

2. Cabeceo, arba linktelėjimas

Tai pats įprasčiausias būdas pakviesti moterį šokio. Vyras užmezga akių kontaktą su moterimi, sėdinčia prie kito staliuko. Jei ji sutinka šokti su juo, ji linkteli jam. Jei ne – ji neišsiduodama nusuka žvilgsnį. Niekas nesužino, kad kažkam buvo atsakyta. Tai abipusis dviejų žmonių susitarimas.

3. Kvietimas iš kito salės galo: “bailas?”

Dar vienas kvietimo būdas, naudojamas daugelio geresnių šokėjų. Pastebėjęs moterį, kurią norėtų pakviesti, vyras dažniausiai nusišypso, lūpomis tarytum tardamas “bailas?”, t.y. “ar šoksi su manim?” Jūs turite išmokti skaityti jam iš lūpų. Moteris gali atsakyti šypsena ar galvos linktelėjimu. Jei ji nenori su juo šokti, ji tiesiog nukreips savo žvilgsnį į kitą pusę.

4. Na, ir aišku – milongueros: “vamos!”

Tai patys geriausi šokėjai, todėl jie itin apdairiai renkasi moteris, su kuriomis norėtų šokti. Jie laukia, kol pradės groti jų mėgstamiausias orkestras. Jie gali ir nesušokti visos tandos. Kai jie šoka, žmonės nenuleidžia nuo jų akių: jie šoka labai mažai, bet labai gerai. Tiesiog reikia kantriai išlaukti momento, kol užgros jo mėgstamiausias orkestras. Toliau viskas įvyksta per sekundės dalį ir labai subtiliai. Jie neklausia moterų, ar jos nori šokti, kadangi ir taip aišku, kad visos moterys nori šokti tik su jais! Visas jų kvietimas – tai tik lūpos, tariančios “vamos!”, t.y. “eime!”. Jokio galvos linktelėjimo. Jeigu jau jie šoka, moteris džiaugiasi, kad buvo pasirinkta būtent ji. Tačiau kad ji būtų pakviesta, jis visų pirma turi matyti, kaip ji šoka. Milonguero nori šokti gerai. Arba nešokti iš viso.

Janis Kenyon
School of the Milongueros
Buenos Aires

Daugybė mokytojų ir dabar vyksta į JAV ir Europą mokyti salón stiliaus. Tikrieji milonguero neišvykdavo iš Buenos Airių, kad galėtų mokyti tango kitur, todėl už Argentinos sostinės ribų mažai kas turėjo supratimą apie tai, koks tango šokamas milongose.

1996 metais Stenfordo tango savaitėje, vykusioje Kalifornijoje, šokėjai JAV pirmą kartą sužinojo, kas yra milonguero stilius. Nuo to laiko jis tampa vis populiaresnis ir JAV, ir Europoje. JAV populiariausias tango stilius pamokose bei milongose yra salón, nors kai kas jau mokosi ir milonguero. Problema ta, kad Buenos Airių milongose tango de salón šokamas itin retai, jeigu išvis šokamas. Todėl atvykę į šį miestą, būkite pasiruošę atsisakyti/pamiršti jums įprasto stiliaus ir pasimokyti tikrojo tango.

Labiausiai milonguero stiliuje man patinka tai, kad partnerio rankose, jo apkabinime aš jaučiu nuostabų susiliejimą su partneriu ir su muzika. Aš jaučiu, kad jis šoka man ir su manimi, ir tuo pačiu leidžia šokti ir man. Kadangi aš mokausi tango žodžių (eilių), suprantu, ką reiškia iš tikrųjų jausti tango, o ne vien šokti pagal gražią muziką.

Moterys, būkite pasiruošusios tam, kad šokdamos milonguero, jūsų rankų ir galvos padėtis bus kitokia negu tango de salón. Jeigu šokant salón jums įprasta, kad jūsų galva pasukta į dešinę pusę, o kairę ranką laikote ant partnerio peties ar nugaros, tai Buenos Airėse jums teks kai ką keisti. Milongose ilgai stebėjau, kiek moterų šoka pasukusios galvą į dešinę, ir paaiškėjo, kad keletas taip vis dar šoka. Kai kurie milonguero gali jūsų mandagiai paprašyti pakeisti galvos padėtį, kad galėtų stebėti šokių aikštelės grindis ir šokti jiems įprastu būdu. Buenos Airių milongose, kuriose mėgstu šokti, 99% moterų šoka nepasukusios galvos, žiūrėdamos partneriui per petį, kairįjį delną laikydamos ant jo kairiojo peties ar nugaros, priklausomai nuo to, kaip moteriai patogiau. Kairės rankos alkūnė laikoma kuo arčiau jo rankos, ne atkišta į išorę, nes tai gali kelti pavojų aplinkiniams, jeigu salė perpidyta. Svarbiausia – laikyti kairę ranką pačiai, o ne pakibti vyrui ant kaklo, spaudžiant delnu jo sprandą ir taip “tempti jį žemyn”. Tai jam labai nepatogu.

Moteris turi tris galimybes, kaip laikyti galvą:
1. Jos kairysis skruostas prie jo dešiniojo skruosto (būdinga salón stiliui). Abu žiūrite ta pačia kryptimi, todėl tikimybė, kad susidursite su kitais šokėjais didesnė.

2. Jos dešinioji veido pusė prie jo dešiniosios veido pusės (milonguero). Jūs žvelgiate per jo petį ir kairiąja ranka galite įspėti, jeigu jam reikia saugotis.

3. Jos nosis ir kakta prie jo dešiniosios veido pusės (kita, alternatyvi galvos padėtis milonguero stiliuje). Ši padėtis labai mėgstama moterų, šokančių užmerktomis akimis. Jūs negalite padėti jam išvengti susidūrimų, todėl prieš naudojant šią galvos padėtį įsitikinkite, kad jis yra geras šokėjas.

Pabandę šiuos apsikabinimo su partneriu variantus, jūs išvysite, kad betarpiškai stovite vienas priešais kitą tik 2-ojoje pozicijoje, kai žiūrite jam per petį. Laikant galvą taip, kaip aprašyta 1-ame ar 3-iame punkte, jūsų kūnai nutols ir atsidurs V formos pozicijoje vienas kito atžvilgiu. Tokia kūnų padėtis būdinga šou, salón ar tango nuevo stiliams, bet ne milonguero stiliui.

Milonguero šokamas nekeičiant glaudaus apsikabinimo viso šokio metu. Abiejų šokėjų svoris laikomas virš pėdų, kiekvienas išlaiko savo pusiausvyrą. Kūnų kontaktas yra nuo galvos iki talijos srities. Kai kurie mokytojai moko moteris tiesiog “atsigulti” ant vyro, manydami, kad taip šokama milonguero stliumi. Tačiau remdamasi šokimo su milonguero patirtimi, galiu sakyti, kad tai nėra nei reikalinga, nei būtina.

Galbūt kai kas padarė tokią išvadą stebėdamas, kaip nelabai liekni vyrai šoka su lieknomis moterimis ir pastarosios priverstos prisitaikyti prie partnerio kūno formų. Kad išlaikytų nugarą tiesią, partnerei reikia atsistoti toliau nuo partnerio ir keisti savo kūno pasvirimo kampą. Tačiau daugelis mano partnerių Buenos Airėse taip nešoka. Jeigu pamėginsite ant kai kurių iš jų šitaip “atsigulti”, jie gali paprašyti jūsų atsistoti tiesiai ir šokti stovint ant savo kojų, o ne remtis ant jų visu savo svoriu. Tokioje pozicijoje, kai moteris šitaip remiasi į vyrą, ji išlenkia nugarą atkišdama tai, kas “žemiau nugaros”. Tai neteisinga šokio laikysena, ateityje galinti sukelti nugaros skausmus. Jei jus kas nors moko tokio “pakibimo vyrui ant kaklo elemento,” patarčiau susirasti geresnį mokytoją.

Šokant svarbu atsipalaiduoti. Mane žavi nuostabus milonguero ramumas šokio metu. Net ir perpildytoje salėje jie įsigudrina judėti ir gerai išnaudoti erdvę. Susidūrę jie nenutraukia šokio ir ramiai laukia, kol atsiras daugiau vietos. Jeigu moteris įsitempusi, jie tai pajus. Tango – tai intymus, tris minutes trunkantis bendravimas su partneriu.

Kadangi ten, kur šoka milonguero, paprastai būna daug žmonių, žingsniai yra daug mažesni negu salón. Jūs šokate nelenkdama kojų, pėdos nepraranda kontakto su grindimis. Jūsų kulnai taip pat išlaiko kontaktą su grindimis. Kaip ir visuose kituose poriniuose šokiuose tango šokamas ant grindų, o ne ant pirštų galų.

Kad ištirpčiau esamame momente, aš šokdavau užmerktomis akimis. Galų gale aš išmokau šokti ir atmerktomis akimis, ir saugotis susidūrimo su kitais šokėjais, nes kartais taip nutinka. Matyti kitus ir kartu su jais jausti šokį – tai irgi didelė dalis malonumo, kurią gali suteikti šokis.

Moterys, prie kiekvieno partnerio mes turime prisitaikyti dėl ūgio, svorio ir tt. Šokis yra asmeninė išraiška, tango – tai jausmas, kurį šokame. Du vyrai su ta pačia moterimi niekuomet nešoks vienodai. Štai kodėl yra labai svarbu sušokti visą tandą su vienu partneriu. Mums prireiks mažiausiai keturių šokių, kad išmoktume prisitaikyti prie naujo partnerio ir perprastumėme jo individualų stilių. Kiekvienas šokėjas unikaliai išreiškia savo tango jausmą. Tai – nuostabus iššūkis, kurio nauda bus akivaizdi. Kai jūsų tango taps jausmu, kokio dar nesatę patyrę gyvenime, jums tikrai bus malonu nuvykti į Buenos Aires.

Pichi (Janis Kenyon)
Gimė Čikagoje, visą gyvenimą studijavo šokį ir muziką. Buenos Airėse pirmą kartą apsilankė 1996 m. kovą. Po penktojo apsilankymo, 1999 m. vasarį ji nusprendė persikelti gyventi į Buenos Aires. Po aštuonių mėnesių ji sutiko Miguel Angel Balbi.

Pepino (Miguel Angel Balbi)
Gimė 1937 m. Būdamas 14 metų su dėde Carlos eidavo į senamiesčio kavines, kur stebėdavo šokančius milonguero. Po metų, būdamas 15, jis jau šoko pakankamai gerai. Kai Pepino buvo 17, senieji milongueros pripažino jį savu. Jis eidavo į milongas kiekvieną vakarą iki 1962 metų, kuomet sukūrė šeimą. Miguel Angel yra vienas iš geriausių likusių tikrų milonguero. Jo stilius elegantiškas ir paprastas, jis gerai šoka su bet kuria moterimi.

Janis Canyon (Pichi de Buenos Aires) specialiai Tango Balsui
Paveikslas: Miguel Varela “Balconeando” iš www.todotango.com

1. Pasimetimas

Atėjus į milongą nepažįstamoje vietoje, kitoje šalyje arba mieste visuomet pradžioje geriau apsidairyti.

Šį etapą reikia sutrumpinti iki trijų sekundžių. Po to visiems turi pasidaryti aišku,
kas šiandien yra milongos karalienė!

2. Vieta

Kad milongoje patirtas malonumas būtų didesnis, būtina susirasti gerą vietelę. Kuo toliau nuo įėjimo ir aikštelės, kad būtų gera ir jauku.

Kad ir kaip būtų apmaudu, pakampėse jūsų niekas neieškos. Todėl jeigu spektaklyje, kuris vadinasi “Milonga”, norite atlikti pagrindinį “statistės iš žiūrovų salės” vaidmenį, renkitės kukliai, kad nekristumėte į akis, sėdėkite kamputyje ir pleškinkite iš tolo fotoaparatu Tango Balso reportažams. Bet jeigu jūsų ketinimai kitokie, teks pasistengti. Jūs turite švytėti, žavėti vyrus ne tik savo šokiu, bet ir visais įmanomais moteriškais kerais (na iš tiesų, brangiosios, ne man jus mokyti). Be to, pasirinkusi vietą arčiau šokių aikštelės padidinsite savo šansus!

3. Cigaretė

Kas gali būti stilingesnio ir seksualesnio už damą, grakščiai pakeliančią prie lūpų elegantišką ilgą cigaretę su ilgu kandikliu…

Keista, tačiau Europoje į cigaretes žiūrima labai rimtai. Jei pasidomėsite, kaip begėdiškai užkeltos tabako kainos bet kurioje palyginti turtingoje ir ekologiškai švarioje Europos šalyje, suprasite, kad išmesti pusės cigaretės dydžio nuorūką yra ne tik visiškai neleistina prabanga, bet ir, nebijokime pasakyti, nemaloni auka. Todėl nuovokus partneris rūkančios moters nekvies šokio. Tegu ji kol kas mėgaujasi procesu…

4. Draugė

Šaunu, kai visas tango pasaulio naujienas galima aptarti su geriausia tango drauge. Puiki kompanija – pusė garantuoto malonumo milongoje.

Nepamirškite, yra dar ir antroji pusė! Aš pavyzdžiui, nesant ypatingai būtinybei, niekada neišskirsiu dviejų įsitraukusių į diskusiją kūmučių. Nesvarbu, ar tai bus teologinis disputas, ar karščiausios naujienos iš šokių madų pasaulio. Pokalbio metu pasistenkite daryti pauzes. Duokite šansą kavalieriams!

5. Tyla

Ach, ir kam reikalingi tie žodžiai, kai šiame šokyje ir taip viskas pasakyta? Išspaudžiate sausą “ačiū”, pasitaisote suknelę ir išeinate kaip karalienė, bandydama nuslėpti iš susijaudinimo smarkiai besidaužančią širdį.

Kai kurios, o jeigu tiksliau, populiariausios partnerės atsisveikina taip, kad jas norisi pakviesti dar ir dar kartą. Pora komplimentų (kurie, beje, vyro ausiai tokie pat malonūs kaip ir moters), neįpareigojantis atsisveikinimas, trumpas pokalbis apie tango ar orą, – visa tai privers partnerį atkreipti į jus dėmesį. Svarbiausia šiuo atveju išvengti kito kraštutinumo, kad neatrodytumėte vulgari. Pokalbis turi būti neįpareigojantis, juk jūs abu čia atėjote gerai praleisti laiko.

6. Žvilgsnis

Jau tie argentiniečiai, šaudo akimis, vietoj to, kad kaip žmonės prieitų ir pakviestų šokio.

Istoriškai taip jau susiklostė, kad pakanka vieno žvilgsnio tam, kad pakviestum šokti tango.

7. Partneris

Na štai, pagaliau jus kažkas pakvietė. Partneris tiesą sakant, šiaip sau, tačiau juk nuo kažko pradėti reikia.

Atminkite, kad visiems aplinkiniams įspūdis apie jus kaip apie milonguerą susidarys būtent iš pirmojo šokio. Jeigu neduokdie jums pasitaikys problemų turintis kreivakojis, mėgstantis daryti akrobatiką po pirmųjų akordų, tai aplinkiniai partneriai taip ir nesupras, kad jūs ne šiaip sau išsitiesėte salės viduryje. Pirmasis partneris turi būti toks, kad milongoje jus pastebėtų visi. Ir beje, iš gerosios pusės. Žinoma, pasirinkti negali, gali pasitaikyti bet koks partneris. Tačiau sušokti pirmąjį šokį kaip karalienei yra labai svarbu.

8. Atsisakymas

Na argi galima šokti su šituo mažu kreivu vyrioku? Tegu dar paauga truputį.

Garsiai išreikštas neargumentuotas atsisakymas šokti yra pats geriausias būdas, duodantis suprasti visiems aplink esantiems partneriams, kad šiandien esate blogos nuotaikos ir geriausia išeitis – nesiartinti prie jūsų per gancho atstumą.

Penki dažniausiai pateikiami atsisakymo motyvai:

- skauda koją (belieka tikėtis, kad jis nepasisiūlys atlikti kojų masažo)
- pavargau (tuomet iš tikrųjų geriau nešokti kito šokio)
- šį tango aš pažadėjau savo geram draugui (ak, tie geri draugai)
- nepatinka muzika (t.y. ateikite rytoj)
- labai karšta (įtikinimui sustiprinti mostelkite vėduokle)
- Jeigu jau atsisakote šokti, darykite tai taktiškai.

9. Jūsų vaikinas

Kaip nuostabu, kad jūs su JUO pagaliau kažkur išėjote.

Joks save gerbiantis miloguero niekada neprieis prie staliuko, prie kurio sėdite jūs ir net nežvilgtelės jūsų pusėn, jeigu atėjote su savo draugu. Ši savotiška tradicija remiasi visų pirma pagarba jūsų palydovui. Atleiskite man, mielosios damos, tačiau tais senais laikais, kai Rio de la Platoje atsirado tango užuomazgos, moteris, atėjusi su vyru, buvo laikoma jo nuosavybe. O gvieštis svetimos nuosavybės ten buvo nepriimta (na bent jau viešoje vietoje, kitaip neatsikratysi persekiotojų). Taigi romantišką vakarienę dviems teks atidėti kitam laikui ir kitai vietai. Taip bus ramiau. Ir jums, ir jam.

10. Mokinės sindromas

Pagaliau sulaukėte tos akimirkos! Diego, Antonio, Eduardo, Raul (nereikalingus išbraukti) gaudo jūsų žvilgsnį, šypsosi jums, linksi galva į parketo pusę ir išvydęs jūsų pritarimą liudijantį linktelėjimą, prieina ir pakviečia. Tiesiog nuodėmė neišnaudoti tokios puikios progos pasimokyti tango.

Kviesdamas jus šokti jis greičiausiai visiškai neketina mokyti jūsų. O jeigu ketina, tai jis – netikras milonguero, ir jūs iš jo nieko neišmoksite. Tikri milongų liūtai į milongą ateina tik šokti. Jeigu jūs rimtai nusiteikusi mokytis, susitarkite su juo dėl privačios pamokos. Bet tik po šokio. O ne jo metu. Nors iš tikrųjų, geriausias būdas išmokti merginai šokti – tai šokti. Ypač jeigu pasisekė su partneriu.

Čia pateikti dalykai daugeliui pasirodys akivaizdūs. Ir ačiū Dievui, jeigu jums dėl jų neiškils jokių sunkumų. Aš labai tikiuosi, kad kitoje milongoje jūs šoksite visą vakarą. Tiek, kiek norėsite. Ne mažiau. O per daug tango niekada nebūna. Įrodyta praktikos.

Ir pabaigai – penki būdingi milongueros bruožai:

- lengvai atpažįstami tango bateliai
- maišelis bateliams
- nevaržanti judesių, tačiau pabrėžianti klubų liniją suknelė
- stilinga vėduoklė
- išjungtas mobilusis telefonas
- susidomėjęs žvilgsnis
- stuksenimas pėda į muzikos taktą.

Copyright © Jakov Gan
Šaltinis: http://tangoman.narod.ru/2_to_tango.htm
Nuotrauka: http://www.imagenesdetango.com.ar

Tuo tarpu daugybė tango šou artistų pasklido po pasaulį rodydamiesi scenose ir rengdami meistriškumo pamokas, kuriose troško dalyvauti kiekvienas. Tokį Argentinos tango ir pamatė pasaulis… Režisuojamą sceninį tango.

Tikrieji milonguero niekada nesistengė išvykti iš Buenos Airių ir mokyti šito kažkur kitur. Galbūt dėl to, kad milonguero tango nėra skirtas pasirodymui, scenai? Ir tik apsilankę Buenos Airių milongose (tango vakaruose), tango entuziastai iš viso pasaulio patyrė, kad tango, kurio jie mokėsi namuose visiškai skiriasi nuo to, kurį jie išvydo Argentinoje ir pajuto, kaip sunku pritaikyti savo šokio įgūdžius, norint šokti socialiai (t.y. neribojant kitų šokėjų erdvės) sausakimšose šokių aikštelėse.

Žinoma, nuostabu yra tai, kad galime rinktis. Kai galime. Šou – ar milonguero. Efektingas ir sudėtingas choreografijas, ar paprastą, bet gilų jausmingumą. O gal abu? Kiekvienas einame savo keliu.

Daugybė aistringų tango šokėjų mėgaujasi milonguero tango: subtiliu kontaktu su partneriu, kurį teikia glaudus apsikabinimas, kada nebelieka vietos apsimestinumui ir imituojamai aistrai,– tiktai dviejų žmonių vidinė ramybė, pasitikėjimas, pagarba kiekvieno iš mūsų išskirtinumui, turtingai tango muzikai.

Šaltinis: ToTango

Eugenia ir Chan Park

Ryte, nebyliai pasisveikinusi su visais “plakatiniais milonguero”, pastebėjau, kad jų čia daug daugiau nei aš maniau. “Tuo geriau”, pagalvojau aš. Nosį maloniai kuteno kavos, spirginamos kiaušinienės ir orkaitėje kepamo cinamoninio obuolių pyrago kvapas… Netrukus pajutau į save įsmeigtus vaikų žvilgsnius. Gene ir Euni pasisveikindami padavė ranką ir prisistatė: “malonu su tavimi susipažinti”. Atrodo, kad jie visai nenustebo savo namuose iš ryto aptikę kažkokią “svetimą tetą”, šnekančią kažkokia keista kalba. Manau, kad aš buvau ne pirmoji ir ne paskutinioji viešnia tango reikalais apsistojusi jų namuose.

Stebėjau Eugeniją ir Chaną ir dvejojau, nuo ko pradėti interviu. Žinojau tiek, kad žmones Lietuvoje domins viskas – ir tai, kaip jie atsidūrė Amerikoje, kaip susipažino, kaip juos atrado tango. Koks jų santykis su tango ir muzika, kaip jie šoka ir kaip jie moko. “Aš juk žurnalistė, todėl man viskas įdomu”, – padrąsinau save mintyse ir pradėjau interviu.