Vakar su Rita ir Arvydu apsilankėme Liepojos milongoje. Pačiame miesto centre (netoli įžymiosios Rockafe) įsikūręs tango klubas. Klubas tikras, su klubine veikla, o ne tik komercinėmis pamokomis. Jei būsite Liepojoje, iešokite A*TANGERO CLUB adresu Zivju iela 4/6, tel. 20293217.

Pirmadieniais 18.30-20.30 vyksta tango filmų peržiūros. Po to – minipraktika.
Trečiadieniais nuo 18.30 tango pamoka, nuo 20.30 – milonga.

Organizatoriai sakė, kad vasaros metu milongos vyksta trečiadieniais, o ne sezono metu – ir savaitgaliais. Naujausią informaciją vistik pravartu pasitikslinti klubo tinklapyje.

Liepojoje susipažinau ir su klubo įkūrėjais – Ivars ir Ines. Jie pirmieji į Baltijos šalis atvežę Rubéną Terbalcą ir užkrėtę mus “terbalcizmu”, buvo pažįstami tik iš laiškų, kuriuos siuntė iš savo kelionės į Buenos Aires

Klubo patalpos – mažos, bet jaukios. Be apilado (glaudaus apsikabinimo) čia neišsiversi. Jeigu mokėsite šokti tokiomis sąlygomis, tokioje mažytėje aplinkoje, tai šokti galėsite bet kur ir bet kada!

Visus šiuos žmones pakvietėme už poros dienų į “tango atlaidus” – Palangoje vyksiančias tango Žolines. Programa jau patvirtinta, laukiame savų ir svečių!

Dėkingi Ovidijui ir Audrutei už prieš metus atliktą galimybių studiją, vieną karštą liepos dieną, su pateisinamom priežastim atsiprašę iš darbo, pagaliau išsiruošėme į milongą Latvijos sostinėje.

Įveikę Baltijos kelią (įkyriai remontuojamą via baltica), saulei leidžiantis pasiekėme kelionės tikslą. Tikslas – tiesiog pasišokti milongoje, susipažinti su tangomanais iš Latvijos, pasimokyti, pabendrauti ir praleisti laiką taip, kad norėtųsi susitikti dar kartą. Ir dar kartą. Lūkesčiai nebuvo labai originalūs, tačiau realybė juos pranoko.

Visų pirma – apie mus ten visi žinojo ir mūsų laukė. Tačiau taip, kaip buvome sutikti mes, ten sutinkami visi milongos lankytojai – šiltas pasveikinimas, apkabinimas, nuoširdus domėjimasis lankytojus – latvių milongos vizitė kortelė. Organizatoriai lankytojus pasitinka su šypsena, draugišku svetingumu ir besąlyginiu geranoriškumu, kuris mums, laukiniams pietiečiams atrodė netgi keistas – kodėl jie mus taip pasitinka, juk jie musu net nepažįsta, – šmėkštelejo mintis išdavikė. Ir pasidarė kažkaip gėda nuo tos minties, nes toks elgesys mums buvo tiesiog svetimas.

Visas veiksmas rutuliojosi bohemiška atmosfera alsuojančiuose menininkų namuose: salėje, kurioje turėjo įvykti milonga, valanda iki renginio dar buvo intensyviai filmuojama ir organizatoriai labai jaudinosi, ar režisierius spės sudėti visus dublius ant i. Tačiau improvizuotoje meniškoje aplinkoje buvo viskas, ko reikėjo milongai: nedidelė salė ir pačių suorganizuotas minibaras, o gretimame kambaryje buvo rodoma iš seminarų užsienyje parsivežta videomedžiaga. Šiuose namuose gyvenantis katinas, kuris visur vaikščiojo vienas, kaip tikras šeimininkas užsukdavo tai į vieną, tai į kitą patalpą ir, apžvelgęs visą situaciją, trumpam palikdavo pastatą.

Tango Latvijoje šokamas porą metų, nežiūrit to, šokančiųjų lygis yra aukštas. Be to ir pačių šokančiųjų, atrodo, Latvijoje daug daugiau nei Lietuvoje, į kurią tango atkeliavo prieš gerus šešerius metus. Prielaidą galima daryti tik ekspertinio vertinimo metodu, tačiau kiekvieną savaitę Rygoje vyksta keletas milongų, ir (citata) “kai jų būna negana, tuomet suorganizuojame papildomą milongą šeštadienį”. Į vieną tokią mes ir pataikėme.

Tačiau šeštadienio milongos, kaip supratome, nėra pačios gausiausios, nes visi važiuoja į sodą, kaimą arba ant kapų. Vis vien nesuprantu, kodėl organizatoriai dėl to pergyveno: salėje nuolat šoko 5-8 poros, o tokio vaizdo Lietuvoje neišvysi nei per sezono atidarymą, nei per jo uždarymą, nei per patį sezono įkarštį.

Latvių milongų lankomumą paaiškina ne tik organizatorių pastangos ir jų asmeninės savybės, bet ir pačių šokėjų elgesys. Moterų buvo kiek daugiau nei vyrų, tačiau nei viena nesėdėjo nuobaudžiaudamai siųsdama “pakviesk mane” signalus. Vyrai kvietė visas partneres, moterys kvietė vyrus, poros noriai keitėsi partneriais, nes juk toks ir yra tango tikslas. Visi šoko, net ir tie, kurie lanko pamokas tik dvi savaites – juk tam ir mokomės tango, kad galėtume šokti milongose!

O žinote, ką rygiečiai daro po milongos? Na, mes tai einame namo, o jie važiuoja prie jūros, sutikti kylančios saulės ir maudytis! Patikėkite, bičiuliai, matyti vaizdai pranoksta visas pagonių apeigas iš „Andrejaus Rubliovo“. Į viešbutį grįžome paryčiais. Pavargę nugrimzdom į patalus ir į saldų miegą. Už lango dar buvo visiškai tylu. Girdėjosi tik krykštaujančios žuvėdros, sukančios ratus virš namų stogų. Mūsų lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu.

Tik vat vieną konfūzą vis viena apturėjome. Šeimininkai mūsų paklausė: “jūs visi taip gerai šokate, o atvažiavote čia šeštadienį, pas jus ką, milongų nebūna?” Klausimas už du tūkstančius litų, kaip sakytų Vaitiekūnas. Pasirodo, mūsų broliai šiaurėje šventai įsitikinę, kad Lietuvoje klesti tikra tango industrija su milongom, baliais, seminarais ir šou. Taigi, kol mūsų kaimynai latviai šio įspūdžio dar nesusigadino, turim šansą išlaikyti Baltijos tango sostinės vardą.

O juk pasirodo, kad įvyktų milonga, visai nereikia stilingos kavinės miesto centre su madingu kokteilių baru ir paauksuotais kandeliabrais…

Viskas daug paprasčiau. Kokteiliui reikia apšiurusiai bohemiškos patalpos ir kokių 4-5 žmonių su degančiomis akimis. Ir dar žiupsnelio aistros. Šlakelio entuziasmo. Kubelio geranoriškumo ir skiltelės meilės. O jau muzikos atsinešim. Prisijungsi?

Naudinga informacija tango klajokliui: ango įvykiai Rygoje: www.tangoriga.lv

Daugiau nuotraukų iš milongos Rygoje ieškokite Fotogalerijoje.
Mika Frankaitė, specialiai Tango Balsui iš Rygos © 2006

Vieną karštą liepos dieną daugiatūkstantinė šešių žmonių minia patraukė iš Lietuvos į milongą Rygoje.

Entuziazmas dalykas užkrečiamas: pakeliui prie mūsų jungėsi vis daugiau žmonių, kol buvo priskaičiuota arti 3 mln. dalyvių.

Didysis brolis irgi nesnaudė: mus akylai stebėjo jo guvi akis. Ir ausis.

“Milongos vyksta keletą kartų per savaitę, o kai šokėjų būna daug, suorganizuojame dar ir papildomą milongą šeštadienį”, – kalbėjo rygiečiai.

“Jūs visi taip gerai šokate, pas jus ką, milongų nebūna?”

“Neklausk meilės vardo. Jos vardas Tango…” rašė nežinomas XX a. pr. poeta

Jie dar nežinojo, kad už geros valandos jų įkaitusius kūnus skalaus šaltos Baltijos bangos.

Back to business, back to school?

Projekto autorius ir prodiuseris Ovidijus (bendrojo projekto programavimas ir diegimas, informacinė projekto parama, GPS)

Projekto bedraautorė Audrutė (kompanijos siela, projekto vykdymas ir monitoringas, CCC*)
*casting, costume, catering

Pakeliui aplankyta šlovingos istorijos pėdsakus menanti Biržų pilis-tvirtovė. Nuotraukoje: daugiatūkstantinė projekto dalyvių minia ant tilto.

Būtovės slėpiniai: šią pilį pastatė kunigaikštis Radvila, pravarde Perkūnas. Kalbama, kad pilyje iki šiol vaidenasi: vakare girdimi žemyn lipančio žmogaus žingsniai, sustojantys ties bilietų kasa.

Nuotraukoje: ir aš ten buvau, alų midų gėriau!