Viena kultūrinė erdvė

Tango kaip muzika ir kaip šokis nepriklauso jokiai šaliai, jokiai tautai. Tiksliau pasakius, tango yra Río de la Platos simbolis. O kas yra toji Río de la Plata?

Visų pirma, tai – didžiulė upė, sujungusi kitas dvi – Paranos ir Urugvajaus upes. Antra, tai – geografinė erdvė, apimanti Urugvajaus ir Argentinos – Buenos Airių, Santa Fe, Entre Rios – provincijas.

Ir, žinoma, tai yra kultūrinė erdvė, jungianti dvi tautas, turinčias tas pačias šaknis, daugiausia sukurtas imigrantų, kalbančias ta pačia kalba, nežiūrint kai kurių tarimo ar dialekto skirtumų, ir puoselėjančias tas pačias vertybes, nepaisant istorinių ir politinių šalių sąlygų.

Tango užgimė šioje kultūrinėje erdvėje paskutinįjį 19-ojo amžiaus ketvirtį, ir niekas šiandien negalėtų pasakyti nei nei dienos, nei valandos, kada tai įvyko, nes tai – nuolatinio istorinio ir sociologinio proceso rezultatas.

Jeigu kalbėsime rimtai ir atsakingai, nei Argentina, nei Urugvajus neturi jokios teisės į autorines tango teises. Bet abi šalys, įsikūrusios abipus Río de la Platos krantų, dėl tų pačių priežasčių gali save laikyti tango tėvynėmis. Tango užgimė dviejuose miestuose-uostuose prie upės, kuri savo dydžiu galėtų prilygti jūrai.

Įsitikinkite, kad turite visus reikiamus indus matei paruošti: be virusio vandens, cukraus ir matės žolių, reikės specialių indų. Tradiciškai arbata geriama per bombilla (tariama bombižia) – specialų ilgą sidabrinį šiaudą suplotu galu – iš nedidelio džiovinto moliūgėlio – calabaza (kalebasos), daromo iš Lagenaria sicerariaaugalo vaisiaus.

Įberkite matės tiek, kad ji užpildytų 3/4 kalabasos tūrio.

Paverskite kalebasą taip, kad inde susidarytų kampas,

į kurį įstatysite bombižią. Į gilujį kampą įpilkite šalto vandens, kuris nukošiamas išsiurbiant jį per vamzdelį, – skystis išspjaunamas, nes per kartus gerti.

Jei norite saldžios matės – įdėkite šaukštelį ar du cukraus.

Laikydami kalebasą tiesiai, pilkite užvirusį (bet nebeverdantį) vandenį ir įstatykite bombižią!

Truputį palaukę, kol arbata prisitrauks, pripilkite karšto vandens iki pat krašto.

Štai dabar galite mėgautis mate. Tik mėgautis reikia mokėti. Matės gėrimas – tai ritualas, primenatis keliaujančią ratu taikos pypkę. Gavę kalebasą nelaikykite jos savo rankose pusvalandį, o leiskite per rankas toliau. Perduokite kalebasą kaimynui tiesiai į rankas.

Jokiu būdu negalima judinti bombižios ir maišyti matės. Vandens pilama nedaug – pora trejetas gurkšnių, kol prisitrauks, reikia truputi palaukti. Pirmasis geria šeimininkas. Po to vėl užpilamas nedidelis kiekis karšto vandens ir kalabasa perduodama kitam. Ritualas kartojamas, kol apeina visus svečius. Matę užpilti galima tol, kol yra skonis. Matė yra kartesnė ir aitresnė negu įprasta arbata, todėl be cukraus ją geria tik tikri vyrai – gaučai.

Šaltiniai:
wikipedia.org – Arbata
wikipedia.org – Paragvajinis bugienis
sitiosargentina.com.ar/2/el%20mate%20en%20argentina.htm
myweb.uiowa.edu/lklimano/El_Mate_Site/Page3.htm

Prastuomenės šokis

Tango juodinimas, pateikiant jį kaip “bordelio reptiliją” Argentinoje turi gilias tradicijas. Intelektualai bei literatai prakeikė tango kaip dekandentišką prastuomenės išraiškos formą. Enrique Larreta, Argentinos ambasadorius Paryžiuje, negalėdamas suvokti savo šalies šokio populiarumo Europoje, 1914 m. diktavo anglų žurnalistui, kuris bloknote pasižymėjo: “Tango Buenos Airėse šokamas tik prasčiausios reputacijos namuose bei šlykščiausiose tavernose. Jis niekuomet nešokamas padoriuose salonuose arba aukštuomenės draugijoje. Argentiniečio ausims tango muzika sukelia tikrai nemalonius vaizdinius”. Ezequielis Martínezas Estrada dar 1933 m. apibūdino tango kaip “neišraiškingą, monotonišką šokį stilizuotu lytinio santykiavimo ritmu. Tango yra bedvasis, skirtas bukiems automatams, vengiantiems dvasinio gyvenimo komplikacijų. Tango tekstai – apdujusios išgąstingų spazmų dejonės”. Leopoldo Lugones (tas pats, kuris tango pakrikštijo “bordelio reptilija”), Buenos Airių priemiesčius pavadino “pragaro židiniu”. Didėjantys priemiesčiai, arba arrabal* , juosiantys Buenos Airių centrą, vienijo blogiausia, ką savyje galėjo turėti didmiesčio civilizacija bei laukinė pampa**. Nepamirškime, kad žmonės, – arrabal gyventojai, – buvo čionai pakviesti: kvietimas Europos emigrantams nuskambėjo dar devynioliktojo amžiaus penkiasdešimtaisiais metais.

arrabal* Priemiestis, miesto pakraštys. Tačiau sąvokos arrabal ir suburbio Argentinoje reiškia ne geografinę vietą, bet daugiau socialinį reiškinį. “Arrabal” visuomet buvo ten, kur gyveno labiausiai ekonomiškai ir politiškai pažeidžiami žmonės iš žemiausių socialinių sluoksnių, visiškai nepriklausomai nuo to, kaip toli vienas ar kitas miesto rajonas buvo nutolęs nuo miesto centro.
pampa** Dykynė Argentinoje, kurią galima palyginti su Šiaurės Amerikos prerijomis. Tango tekstuose pampa vaizduojama kaip gaucho tėvynė, laisvės arba prarastos tėvynės, jos ilgesio simbolis.