„Tango pamoka“: sandėris, dvikova ir emancipantės trapumas

Autorius: | Komentarai Laukiame jūsų komentarų! »
Temos: kinas, literatūra ir menas

Laima Jan Kugė

Kaip elgiasi įsimylėjęs žmogus? Jis pasiduoda euforijai: šypsosi, svajoja ir jaučiasi pakylėtas. Pasaulis prisipildo lig tol neregėto grožio, garsų ir spalvų. O jeigu įsimylėjėlis yra menininkas? Tuomet šio įstabaus meilės jausmo dėka pasaulis praturtėja dar vienu meno kūriniu. O kai pakylėti jausmai apima moterį, režisierę, ji sukuria kino filmą, kuriame apdainuoja ne tik savo jausmą, meilės objektą, bet ir meninės raiškos ir bendravimo būdą – tango šokį. Žinoma, kaip kiekvienoje dramoje, taip ir Sally Potter „TANGO PAMOKOJE“ (The Tango Lesson, 1997) romantinės būsenos susiduria su konfliktu, kurį eksperimentuoti linkusi režisierė pakylėja iki metafizinių aukštumų.

Pakylėto išsilaisvinimo apimta Sally Potter herojė sklando pagal Ástor Piazzollos „Libertango“ choreografijoje su trimis šokio partneriais: Pablo Verón,Gustavo Naveira ir Fabián Salas.

Pakylėto išsilaisvinimo apimta Sally Potter herojė sklando pagal Ástor Piazzollos „Libertango“ choreografijoje su trimis šokio partneriais: Pablo Verón,Gustavo Naveira ir Fabián Salas.

Šiame, autobiografinių bruožų turinčiame filme anglų kino režisierė vaidina pačią save – puikiai šokančią emancipuotą kosmopolitę. Neapsigaukite manydami, jog tai yra tik dar viena romantinė kino istorija su šokio intarpais, nes filmo intencijos siekia kur kas giliau. „Tango pamokoje“ yra analizuojami universalūs bendražmogiški dalykai: kūryba, menas, draugystė, vyriškumas ir moteriškumas, egocentrizmas ir partnerystė, dominavimas ir paklusimas, europietiškosios ir Lotynų Amerikos kultūrų susidūrimas.

„Tai nėra vien tiktai mano istorija. Siekiau išreikšti universalų nervą, kalbėdama apie pasirinkimus, kuriuos visi privalome padaryti. Kas rašo jūsų gyvenimo scenarijų? Ar išdrįstate siekti savo svajonių? Tai nėra filmas vien tiktai apie tango…“

– teigia filmo autorė. Išgarsėjusi dar 1992 m. su išradinga bei įtaigia Virginios Woolf romano „Orlando“ ekranizacija, anglų režisierė Sally Potter kiekviename savo filme eksperimentuoja, naujai panaudodama spalvą, plastiką, garsą, muziką, tekstus, dialogus ir kameros darbą.

Ką gi, apsilankykime režisierės sukurtoje „Tango pamokoje“ ir įvertinkime, kaip joje dera meilės išpažintys ir kūrybiniai eksperimentai. Filmo siužetas iš pirmo žvilgsnio nėra sudėtingas – kūrybinę krizę išgyvenanti menininkė netikėtai susidomi argentinietišku tango ir pradeda jo mokytis pas žavingą, talentingą bei egocentrišką Argentinos tango žvaigždę – Pablo Verón. Patyrusi pirmosios tango pamokos fiãsko, išdidi moteris leidžiasi į tolimesnius tango technikos ir tango kultūros tyrinėjimus. Taip ji atsiduria Buenos Airėse, patirties semiasi iš kitų mokytojų ir paklusdama milongos (argentinietiško tango šokių vakarų) etiketui tampa paklausia šokių partnere. Tokia ji sugrįžta į antrąją tango pamoką pas Pablo Verón, maloniai jį nustebindama sparčiu savo patobulėjimu. Tarp abiejų menininkų užsimezga savotiška draugystė, paremta sandėriu. Moteris pažada tango meistrui duoti rolę naujame savo kino filme ir šis, šlovės ištroškęs jaunas vyras tampa nuolatiniu herojės mokytoju ir pačių nuostabiausių šokio numerių demonstruotoju. Pablo Verón yra pagrindinis filmo choreografas ir šokėjas čia taip pat, kaip ir režisierė, vaidinantis patį save.

Sąžiningas sandėris: Pablo Verón padeda režisierei tapti profesionalia tango šokėja ir drauge pasirodo tango šou, o Sally Potter pastato filmą, kuriame atskleidžia išskirtinį šio šokėjo bei choreografo talentą ir išgarsina jį pasauliniu mastu.

Sąžiningas sandėris: Pablo Verón padeda režisierei tapti profesionalia tango šokėja ir drauge pasirodo tango šou, o Sally Potter pastato filmą, kuriame atskleidžia išskirtinį šio šokėjo bei choreografo talentą ir išgarsina jį pasauliniu mastu.

Dauguma kritikų priekaištavo režisierei, kam ši apsiėmė tiek daug užduočių filme – ne tik rašyti scenarijų, režisuoti, kurti dainas, šokti, bet ir pačiai atlikti pagrindinį vaidmenį. Ir iš tiesų, stebint guvų Pablo Veróno veidą ir laikyseną, santūri it sfinksas, Mona Lizos šypseną nutaisiusi Sally Potter šalia jo dažnai atrodo fiziškai išsunkta ir neišraiškinga. Kita vertus, šokio scenose ji neabejotinai atgyja ir visas lig tol vyravęs išorinis sąstingis sprogsta gracingumo, plastiškumo ir muzikalumo ugnyje. Paskaičius režisierės duotus interviu paaiškėja, kad „Tango pamokoje“ suporuoti jaunąjį gyvsidabrį Pablo su mįslinga ir brandžia Sally buvo iššūkis, vyraujančių kinematografinių klišių laužymas. Holivudo kino produkcija per ilgus metus yra įpratinusi žiūrovą ekrane matyti šokančias tik jaunas merginas, o ne subrendusias moteris, kurių veide atsispindi gyvenimiška patirtis ir neretušuotos raukšlelės. Sally Potter pripažįsta patyrusi šoką, kai pirmą kartą išvydo save filmo „Tango pamoka“ ekrano bandymuose. Dėl šios priežasties režisierė netgi galvojo apie filmavimo nutraukimą, tačiau sulaukė palaikymo iš kino operatoriaus Robby Muller, kuris patarė būti drąsiai ir savo pavyzdžiu sulaužyti įsitvirtinusias klišes. Tuomet Sally Potter apsisprendė per daug nesirūpinti savo išvaizda ekrane ir nesiimti specialių priemonių savęs pajauninimui (spindinčios šviesos, švelnūs filtrai, specialus makiažas). Ji teigia filmavimo metu miegodavusi tik po tris ar keturias valandas, todėl nenuostabu, kad ekrane šalia Pablo atrodo išsekusi ir sustingusi.

„Nusprendžiau neperfilmuoti nei vienos scenos vien tiktai tam, kad patenkinti savo narcisizmą. Vietoj to sukoncentravau visą savo energiją, kad parodyčiau Pablo visame jo puikume. Kaip kitaip aš galėjau parodyti, kad tango nėra skirtas tiktai jaunam, lieknam ir apsitempusiam lycra žmogui? Norėjau papasakoti apie du skirtingo amžiaus asmenis šokančius drauge ir paversti jų susitikimą šokyje alchemine patirtimi, kada amžius galiausiai nustoja būti toks reikšmingas“

– savo filmo intencijas išdėsto Sally Potter.

Abipusio švelnumo akimirkos Paryžiuje, drauge su snaigėmis svajingai sukantis tango valso ritmu.

Abipusio švelnumo akimirkos Paryžiuje, drauge su snaigėmis svajingai sukantis tango valso ritmu.

Režisierei iš tiesų pavyko įgyvendinti filmo tikslus, nes skirtinguose žemynuose nufilmuotos „Tango pamokos“ šokio scenos yra išskirtinai įtaigios, o pasirinkta nespalvota kino juosta tik dar labiau pabrėžia grafinę šokio estetiką. Filmo muzika yra kruopščiai atrinkta pagal tango stilius ir siužetinės linijos nuotaiką, choreografijos yra ne tik įspūdingos techniškai, bet ir emocionalios, organiškos.

„Aš norėjau, kad kino kamera šokio scenose nebūtų tik pasyvi vaizdo fiksuotoja. Norėjau, kad ji pati šoktų – būtų itin judri, galėtų staigiai nardyti, filmuoti iš užnugario ar iš priekio, iš viršaus ar iš apačios, suktis ratu, judėti intymiai, lyg būtų filmuojamo objekto dalimi“

– teigia režisierė. Tango filmavimo vietos, kameros rakursai, šviesos, žiburiai, sniegas, lietus ir akinama šviesa – viskas šiame filme tarnauja vienam tikslui – siekiant atskleisti turtingą, įvairiaspalvę tango gelmę. Argentinos tango šokis iš tiesų savyje turi alchemijos, magijos elementų, nes jame susitikę du žmonės tampa kažkuo nauju, aukštesniu, kilnesniu, ypatingai jautriu ir subtiliu, atsiribojusio nuo aplinkinio pasaulio ir panirusio į šitą ypatingą partnerystę šokyje. Štai imkime epizodą iš pirmosios Sally milongos Buenos Airėse, kur ją šokdina naujieji mokytojai Gustavo Naveira ir Fabián Salas, o taip pat ir garsusis Argentinos milonguero Carlos Copello. Filmavimuojant kamera sukasi ratu, tokiu būdu išgaudama milongos dvasią, užfiksuodama jos judėjimo tvarką – šokių aikštelėje poros juda ratu prieš laikrodžio rodyklę. Kamera priartėja tai prie vienos, tai prie kitos tango poros, šokėjų veiduose matyti meditatyvinis susikaupimas, dvasinis susiliejimas, – būtent ta alchemija, apie kurią kalba pati Sally Potter. Režisierė taip pat atkreipia dėmesį, kad filmo siužetas yra sudarytas iš daugiaprasmių sluoksnių. Tai nėra paprasta istorija apie savo šokių mokytoją įsimylėjusią moterį. Viskas yra daug sudėtingiau. „Filme aš stengiuosi parodyti iš pirmo žvilgsnio neperprantamus santykius. Ar tai ryšys tarp režisieriaus ir aktoriaus? Ar tai santykiai tarp vieno aktoriaus su kitu? O gal tai dviejų kultūrų dialogas? O gal tai Sally ir Pablo realiame gyvenime?

Kitais žodžiais tariant, kas gi yra ta meilė filme? Juk ji yra sudaryta iš daugiasluoksnių kontaktų junginių tarp šių dviejų individualybių. Juk yra tiek daug būdų išreikšti meilei, seksualumui ir sublimacijai“

– teigia filmo režisierė.

O ką gi būtų galima pasakyti apie „Tango pamokos“ dvikovos momentus? Visų pirma reikia paminėti, kad Sally Potter yra moterų emancipacijos šalininkė, savo filmuose nuolat nagrinėjanti moters tapatybės klausimus. Užaugusi bohemiškoje aktorių, dailininkų ir poetų šeimoje, kurioje buvo skatinamos anarchistinės, laisvamaniškos nuotaikos, ji nuo mažens pasižymėjo individualizmu ir maištingumu. Metusi mokyklą būdama penkiolikos metų Sally Potter ieškojo savo realizacijos avangardiniuose, nekomerciniuose kino ir šokio projektuose, buvo šiuolaikinio šokio trupės ir keleto muzikos grupių narė, kūrė dainų tekstus, muziką, dainavo ir šoko. Taigi, nenuostabu, kad su tokia kūrybine praeitimi jai pavyko taip puikiai perprasti Argentinos tango choreografinę specifiką. O štai taip iš arti susidurdama su Lotynų Amerikai būdingu dominuojančio vyro tipu ir įvaldydama paklusnios moters rolę Sally Potter herojė patiria tam tikrų kolizijų. Štai filmo epizode, kai Sally pasirodo sceniniame tango šou drauge su Pablo, šis pratrūksta kaip tikras macho: „Scenoje tu privalai nedaryti nieko, tiktai sekti mano vedimą! Kitaip tu viską sugadini, tu sugadini mano judesio laisvę ir tada aš nebegaliu šokti!“. Sally į tai atsako, kad jis pats šoko kaip solistas, šoko taip, lyg jos šalia nė nebūtų. Tuomet įsiplieskia kivirčas tarp emancipuotos europietės ir macho iš Lotynų Amerikos.

Filmo herojai atkartoja Eugène Delacroix freskos „Jokūbo kova su Dievo angelu“ kompoziciją.

Filmo herojai atkartoja Eugène Delacroix freskos „Jokūbo kova su Dievo angelu“ kompoziciją.

Na o pabaigai keletas pastebėjimų apie įsimylėjusios emancipantės trapumą. Sally Potter herojė pirmą kartą pamato Pablo Veróną šokantį tango sceniniame pasirodyme. „Norėjau Jums pasakyti, kad šokate kaip angelas“, – tokiais žodžiais prisistato reginiu susižavėjusi žiūrovė Sally. Vėliau filme šis Pablo sugretinimas su angelu įgauna kitą prasmę, kai režisierė su savo tango mokytoju pradeda konfliktuoti dėl dominavimo pasidalinimo šokių ir filmavimo aikštelėse. Kuomet tanguero Pablo nesutinka paklusti jai, kaip filmo režisierei, moteris pasikviečia jį į bažnyčią, šalia Eugène Delacroix freskos, kurioje pavaizduota biblinė scena „Jokūbo kova su Dievo angelu“. Sally Potter ir Pablo Verón filme „Tango pamoka“ atkartoja paveikslo kompoziciją, kurioje tango mokytojas tampa galinguoju Viešpaties angelu, o kino režisierė – atkakliu kovotoju Jokūbu, sutinkančiu nutraukti grumtynes tik tuomet, kai angelas jį palaimins. Taigi, ir filme Sally herojė nustoja kovoti su Pablo tik tuomet, kai abu atsisako tam tikros dalies savo egocentrizmo ir atranda bendrą kalbą. Jie susitinka bažnyčioje ir susitaiko, atkartodami šią biblinę sceną. Tuomet Sally pasižada būti paklusnia šokio partnere, jeigu šis pasižadės paklusti jos vadovavimui režisuojant filmą. Po šio susitarimo jie simboliškai pakrikštija vienas kitą fontano vandeniu, tokiu būdu deklaruodami savo palaimintąją bendrystę. Visą filmą santūria mažakalbe stebėtoja buvusi Sally Potter herojė galutinai pratrūksta finale ir nebebijodama parodyti savo emocinio trapumo, uždainuoja mylinčios moters balsu: „Iš kur tu atsiradai? Iš žemės, iš vandens, iš ugnies ar oro? Kai mes šokame, tada žinau tikrai, kad šitaip buvo lemta. Keliautojas, vyras mano širdy ir scenoje, savojo meno žmogus. (…) Tu esi aš ir aš esu tu, vienas yra vienas ir vienas yra du“ – štai tokia mįslinga aritmetika užbaigia savo kūrybos meilės dainą ir patį filmą „Tango pamokos“ režisierė.

Sally Potter sąmoningai sukuria tokią nerealistišką, metaforų ir daugiasluoksnių prasmių kupiną istoriją, kurioje neginčijama yra tik tai, kad čia, tango dėka lemtingai susitinka moteris ir vyras. Būdami itin skirtingi savo amžiumi, tautybe, profesija ir pasaulėžiūra, jie neabejotinai paveikia vienas kito kūrybingumą. Tokiu būdu iš lemtingo susitikimo gimsta didis grožis, gilūs jausmai ir filmas „Tango pamoka“.

Šaltiniai:

1. Finding the Loves of Her Life in ‘Tango Lesson’ by David Gritten // Los Angeles Times. December 29, 1997: http://articles.latimes.com/1997/dec/29/entertainment/ca-3093.
2. Seven Questions with Sally Potter of “The Tango Lesson” by Augusta Palmer // The Director’s Chair Interviews, 1997: http://industrycentral.net/director_interviews/SP01.HTM.
3. Sally Potter on “The Tango Lesson” by Henri Béhar // Film Scouts Interviews, 1997: http://filmscouts.com/scripts/interview.cfm?File=sal-pot.
4. Sally Potter official website: www.sallypotter.com.

Jums galėtų būti įdomu taip pat: