11 Komentarai »Šiuo metu mūsų tango bendruomenė ruošiasi švęsti Pasaulinę tango dieną, kurios tema – tarpukario Lietuvos tango tradicijos. Ieškome muzikos su traškesiu, vartome istorines nuotraukas, skolinamės iš močiutės ilgus karolius ir sidabrinę lapę. Nors iš tiesų galbūt reikėtų užsukti į tautodailės saloną?
Koks iš tiesų buvo tarpukario laikotarpis, jau niekada nesužinosime. Liko tik prisiminimai, memuarai ir liudininkų pasakojimai. Iš jų galima spręsti, kad tango šokis, muzika ir netgi jo įdainavimas buvo vertinamas prieštaringai.
Nors ir madingas, tango, kaip ir visos kitos svetimybės, nebuvo kultūra, kuri prisideda prie tautinės savimonės ir valstybės pamatų kūrimo. O ir oficialioji-tautinė nuomonė nebuvo palanki šiam sparčiai populiarėjančiam šokiui.
Ištrauka iš Lijanos Šatavičiūtės “Tautinės keistenybės tarpukario Lietuvoje”:
Aktualu buvo išmokti šokti tautinius šokius, kurie buvo išstumti ir retai tešokami. Apsižiūrėta ir pradėta teigti, kad “juose glūdi mūsų tautos siela”… Moksleiviams uždrausta šokti fokstrotą gimnazijoje vykstančiuose vakarėliuose. Spaudoje piktintasi 1932 m. studentų korporacijų užgavėnių baliais, kuriuose “tautiški žaidimai visai nešokta”, girdėjos tik “džazbandas” ir “erzac-muzika”.
Mokyklose per pertraukas mokytojai buvo skatinami mokinius mokyti tautinių ratelių ir žaidimų, o ne “bjaurių afrų ir kitokių laukinių tautų šokių”. Ypač kreiptinas dėmesys į ideologinę šių mokslų pusę. “Tautiškų ratelių ir dainų mokymas turėtų būti geriausiai pastatytas aplenktinose srityse, nes tautiniai žaidimai ir tautinės dainos yra viena iš priemonių nutautusioms sritims atlietuvinti”, – rašyta spaudoje.
Tautiniais šokiais pradėjo domėtis netgi Kauno ponios, pageidavusios juos šokančių studentų ir gimnazistų pasirodymus išvysti restoranų scenose greta tango, valso, fokstroto ir visai naujoviško šokio “frocadero” (taip ir buvo padaryta 1938 m. “Trijų karžygių” restorane).
Naujas žodis. 1930, rugsėjo 1, Nr. 16, p. 326.
Jeigu tarpukariu vyktų panašus vakarėlis, kokį dabar planuoja mūsų bendruomenė, tai jis, remiantis Lijanos Šatavičiūtės studija, atrodytų daugmaž taip: ponios ateitų pasipuošusios tautiniais drabužiais, būtų šokami rateliai, stalai serviruoti “lietuviškai”, o salę puoštų kunigaikščių portretai.
Ir jokių ten sidabrinių lapių ar tinklinių kojinių! Gintariniai karoliai, rūtelės kasose ir derliaus nuėmimo dainos!
Visą Lijanos Šatavičiūtės straipsnį galite perskaityti čia: “Tautinės keistenybės tarpukario Lietuvoje“
Jums galėtų būti įdomu taip pat:
- Tango tarpukario Lietuvoje. Interviu su kolekcininku Algirdu Motieka [caption id="attachment_599" align="alignleft" width="150" caption="Vida Lisaitė"][/caption]Šiais la...
- Švęskime Pasaulinę tango dieną! Vilnius Tango Community keeps its traditions and, like every year, on occasion of World Tango Day o...
- Atgal prie ištakų Vyksta atranka į viešbučio administratorius. Klausimas kandidatei: - Ar pasitaikė tokių atvejų, kai ...
aciu uz nuoroda i idomu straipsni. Siaip jau nera netiketa, kad visi gyvename kazkokioje sukonstruotoje kulturiniu “prisiminimu” erdveje. Ir ne vien tik musu nuosavi tautiniai stereotipai joje tarpsta, bet ir tos pacios tango klises (tinklines kojines, bordeliai, “aistra”) yra tik medijos sukurta realybe. Juolab smalsu, kaip ten buvo is tikruju.
Taip, mes dažnai idealizuojame ir romantizuojame tarpukarį, manydami, kad tai buvo tango sužydėjimo metas. Panašiai, kaip ir tarpukariu buvo idealizuojama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
O kad tango įdainuoti į plokštelę dainininkui buvo gėda – tai pasirodo, naujiena.
Visur pilna stereotipų, bet kartais nepastebime, kad ir patys, to nenorėdami, juos kuriame.
O straipsnis išties įdomus, siūlau visiems paskaityti!
bet tiesa sakant Metine milonga nera skirta vien tik Lietuvos tarpukariui, bent jau man taip atrodo. As pvz labiau uz Europos tarpukari (nors irgi nevisai aisku, kas tai yra tango prasme). Zadu pagroti graziu tarpukariniu vokisku ir lenkisku tango taip pat.
Taip, būtų įdomu sužinoti, kas buvo “idealizuojama” kitose šalyse. Įdomu, ar latviai turėjo savo dolskių, šabaniauskų?
Vokiškų tangų esu girdėjusi, o lenkiškų – ne. Dar labai keista, bet nesu girdėjusi prancūziškų tangų – nors, regis jų turėtų būti gausiausia dėl kultūrinių “mainų”, kurie vyko tarp Prancūzijos ir Argentinos?
Man regis, aš turiu suomiškų tangų (lygtais prieškarinių). Domina?
aciu. Turiu suomisku tango nemazai. Milongoje girdejau per Tango Fiesta net kelias tandas (buvo suomis DJus), bet tai ne ta muzika, kurios man noretusi klausytis ir sokti…
Beje, turiu žydiškų, afrikietiškų, čigoniškų, rumunisku, balkanisku ir pan., dalis ju yra tarpukario, bet ne visu zinau metus.
Siaip nezadu persistengti su panasia tango egzotika, gal po viena kita pavyzdeli, juk vistiek sokame argentinos tango, o ne europietiska.
Nu jo, teisingai, kad paskui nebūtų tokia eurovizija
Įdomi tema… mano močiutė ir jos tėvai buvo to meto kauniečiai, tad išliko nemažai įvairių nuotraukų. Visose jų galima matyti besikeičiančius tų metų aprangos stilius, bet niekuomet neteko matyti tautiniu rūbų, tad labai abejočiau dėl tautiškai apsirengusių Tango šokėjų… man susidarė toks įspūdis, kad miesto moterys tuo metu norėjo rengtis europietiškai.
Įdomus faktas, kad apie 1920-30 metus Kaune miestiečiais save laikantys gyventojai net namuose stengėsi kalbėtis lenkiškai, nes lietuviškai kalbėti buvo nemadinga… tiek iki to tautiškumo
Kas liečia seną muziką, tai neblogas šaltinis yra YouTube, kur keletas muzikos kolekcionierių yra sudėję nemažai įrašų.
http://www.youtube.com/user/240252#p/a/u/2/USgmTBNOxdo
Be lenkiškos muzikos neblogas variantas gali būti ir rūsų, ypač Pjotr Leschenko dainos, kuris yra laikomas rusų Tango karaliumi:
http://www.youtube.com/watch?v=CD1Ylvehb5o
http://www.youtube.com/watch?v=i5Tk9A1qy6o&feature=related
Straipsnis be abejo informatyvus, betgi iš jo matome, kad tautiniai drabužiai ir šokiai anaiptol nedominavo tarpukariniuose vakarėliuose. Kaip tik ir buvo susirūpinta tautiškų atributų puoselėjimu. Ir bandymai drausti fokstrotą taipogi rodo, kad jis buvo šokamas! O uždraustas vaisius, kaip žinia, labai patrauklus
Šios šventinės milongos, jos aprangos kodo turbūt nebandome sieti su anuometinės valdžios vykdoma tautiškumo puoselėjimo politika? Tango ir dabar bent jau Europoje nėra kultūra, greičiau – subkultūra, džiaugiuosi, kad pakankamai gerbiama ir toleruojama. Palyginus su dabar Lietuvoje kilusia pramoginių šokių mokymosi banga, sakyčiau, mes, tangiečiai, vis dar esame marginalai. Kaip ir tarpukario gimnazista, labiau linkę į fokstrotą nei kepurinę.
Taigi, gal apsieisime milongoje ir be gintarinių karolių
Taip, Ramune, Tu kaip visuomet viską mums gražiai sudėliojai į stalčiukus ir visiškai nepasidavei provokacijai
!
Mika, va daugybė lenkiško tango pavyzdžių, kai ką galima ir paklausyti:
http://www.oriente.de/e/rien55.htm
Panašu, kad buvo toks reiškinys kaip ‘lenkiškas tango”, nors mes labiau žinom tik “suomiškąjį”
O, Virginija, Virginija!!!
Taip, lenkiškų tango nesu girdėjusi. Bet pastebėjau, kad tie patys tango buvo perdainuojami įvairiomis kalbomis (kaip pvz. tango “Regina”), taip kad mes, turėdami tarpukario palikimą, esame turtinga tauta.
Va taip va.