Memuarai

Autorius: | Komentarai 22 Komentarai »
Temos: istorija, memuarai

Po trisdešimt metų nostalgijos

5

nuotrauka iš: VILNIAUS GRAFIKOS MENO CENTRAS

„Po daugybės nesėkmingų bandymų nuvykti į Argentiną kartą parašiau laišką Argentinos konsului, įdėjau ir savo grafikos atspaudą. Juk troškau ne tuščiomis rankomis nuvykti. Po metų Argentinoje, „Recoleto“ meno centre, mane pakvietė organizuoti parodą. Skrisdama pykau ant bendrakeleivio-grafiko, kad jis prie iliuminatoriaus sėdėjo ir snaudė.

Oro uoste draugės pasitiko su plakatais:

„Sveika sugrįžusi, Elvyra!“

Susigraudinau, to plakato nepamačiau, bet drauges po daugybės metų visas iki vienos atpažinau. Nostalgija nuvedė į buvusį butą. Įėjau į koridorių ir žiūrėjau pro tą patį durų langelį, kurį visą gyvenimą sapnuodavau. Sapnuose prie jo su mirusia mama iki šiol ateinu pasitarti. Hidalgo gatvė, 16-72. Jaučiu, kad šaukštai po pietų: vis vien Lietuvoje praėjo didžiausia gyvenimo dalis. Susitariau su draugėmis susitikti, kaip įprasta, prie kampo, jos šaukė: mes čia, o aš apsikabinusi stulpą prie duoninės verkiau. Net mėsininko sūnus mane atpažino, sakė atsimenąs donją Mariją ir dvi jos šviesiaplaukes dukras.

Iš Argentinos parsivežiau popieriaus gaminimo technologiją. Vienas argentiniečių dailininkas pasakė, kad mūsų grafika gera, tik sovietinis popierius prastas. Jis mane nusivedė į savo dirbtuvėlę ir pamokė, kaip jį gaminti. O kaip popierius gimsta? Renku seną popierių, laikraščius, švendrių pūkus, žoles, dilgėles, lapus nuplėšiu su pirštinėmis, paskui verdu, plaku ir malu maišytuvu. Pridėjusi lignino, kartais prieskonių, indiško kario, net šuns plaukų, tą masę semdama tinkleliu pilu ant medžiagos ir presuoju. Kiekvienas popieriaus lapas turi savo istoriją, atspalvį ir prisiminimus.

Man kuriant grafiką svarbu perteikti ne tik liniją, formą, bet ir viską sukurti nuo pradžių iki galo, todėl lygiai tokia pati kūryba yra ir popieriaus gaminimas.

Brazilijoje nuvykusi pas draugę kartą susipažinau su vietiniais šamanais. Moteris žiniuonė perspėjo, kad turiu ką nors paaukoti jūroje juodajai Marijai: pinigą, gėlę. Jei neaukosiu, tai ji pati iš manęs ką nors pasiims, gal ir mane pačią. Keista, bet visą laiką besimaudydama jūroje ką nors pamesdavau: tai medalioną, tai žiedą. Žiniuonė ištarė:

„Esate atviro charakterio, tiesi, neinate į užuolankas. Nebijokite sakyti teisybės, tik reikia surasti jai tinkamą formą“.

Atsakiau:

„Tikrai, tokia ir esu“.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Jums galėtų būti įdomu taip pat:

  • Šokėjos [caption id="attachment_625" align="aligncenter" width="340" caption="Robert Dickerson. "Dancers""][...
  • Parodos uždarymas Tango virusą pasigavusį šokėją pažinsi iš to, kad jis sugeba kiekvienoje netradicinėje erdvėje įžvel...
  • Tango drobėse – pagaliau! Nedažnai taip nutinka: šiandien iš tango bičiulio Arvydo gavau pakvietimą į jo... parodą! Kadangi ta...