4 Komentarai »Savo milongoje, kurios organizatorius – Lietuvos tango bendruomenė - turime gražią tradiciją: kiekvienas norintis gali pasisiūlyti būti milongos DJ’umi. Tokiu būdu pareiga neužkraunama ant vieno žmogaus pečių, o ir šokėjams smagu: kiekvienas DJ’us turi savo braižą ir stilistiką: mėgiamą orkestrą, kompozitorių, daininką, dekadą…
Pamažu jau žinai, kokios muzikos tikėtis atėjus vieną ar kitą penktadienį į milongą, vien iš anonso, kas dj-jaus šį vakarą.
Nuotrauka iš: The DC Traveler
Bet!
Jeigu atėjus į milongą per kelias valandas neišgirsti nei vieno tango, pasijunti keistokai.
Tai kas gi ten skambėjo?
Skambėjo labai įdomi neatpažįstama muzika.
Kažkas panašaus, ką sugrodavo restoranuose 80-aisiais, jeigu į saksofoną įgrūsdavai 10 rublių (vis dar galima pamatyti sovietiniuose filmuose).
O kaipgi tango?
Buvo, kas sėdi. Bet buvo, kas ir šoka!
Bežiūrint į juos, prisiminėme savo tango paieškas, – o juk ir mes anksčiau “taip galėjome”?..
Kažkas, matyt, perskaitė mano mintis, nes išgirdau repliką:
“Geram tango šokėjui muzika netrukdo!”
Pakėliau nuo stalo skrajutę.
Joje buvo užrašyta:
“19.00-22.00 TANGO ŠOKIAI”
Nu to tak…
Jums galėtų būti įdomu taip pat:
- Nugirsta frazė [caption id="attachment_100" align="alignleft" width="177" caption="Nestor_Marconi"][/caption] Karta...
- Tango ir apatiniai "Kai mes šokame tango - apatinių nerodome", - tarė argentinietis. ...
- Kodėl žmonės šoka. Nuomonė. Šiandien milongoje: artimas barui žmogus sako barmenui: - Aš tai skaitau... jeigu žmonės šoka, tai j...
Ko tais man čia priminė Mikos paleistą Rubeno frazę: "tam tikrą lygį pasiekus galima tango šokti ir pagal Mocartą, ir pagal Bethoveną…" =]]]
Nu to tak…
keista… per kelias valandas neišgirsti nė vieno tango. Toks įspūdis, kad tango rašyti ir tuo labiau groti galėjo tik asmenys gyvenę praeito šimtmečio pirmoje pusėje. Šokti galima tik taip, kaip žmogiukai šoko minėtu laikotarpiu. Visa kita atsiduria už tango ribų. Jei taip būtų buvę visados, tai ir po šiai dienai mums tektų šokti "Kepurinę" ar "Klumpakojį", nes tango, nelabai pritinkantis šokis Marijos žemėje. Kyla mintis, kad bet kokia pažanga tango pasaulyje yra uždrausta. Paradoksas – buvo laikotarpių ir vietų kur pats tango buvo draudžiamas. Beje, tango taip pat nuolatos keitėsi, keičiasi ir keisis, kaip ir visas mūsų gyvenimas. Visuomet atsiras teisuolių visažinių, kurie spręs kas yra tango, kas ne, kuris beprotis, nes ėmė groti tango saksofonu, instrumentu, kai kam primenančiu su sovietinį laikotarpį. O tokius atlikėjus, kaip Andres Linetzky, pagaliau Bajo Fondo Tango Club, reikėtų giliai paslėpti po žeme, nes anie tikrai nežino ką daro ir išveda dorą tango mylėtoją iš kelio. Trumpiau, kas man nepriimtina – nepriimtina ir kitiems. Kaip ir visuomet atkeliaujant naujiems vėjams sulaukiama pasipriešinimo. Taip buvo ir tango atsiradus, taip yra ir dabar. Sėkmės visiems besigrumiantiems už savo tiesas.
Stasy,
ačiū kad skaitote ir komentuojate! O dėl muzikos – kiekvienas ją renkasi pagal save.
“Toks įspūdis, kad tango rašyti ir tuo labiau groti galėjo tik asmenys gyvenę praeito šimtmečio pirmoje pusėje. ” – Jūs visiškai teisingai pastebėjote, – o ir patys argentiniečiai sako, kad šokami yra tango, parašyti iki 1959m.
Kai pradedi stebėti ir įsiklausyti muziką “iki” ir “po”, supranti kodėl.
Visuomet lauksiu Jūsų komentarų – mika