Chacarera

Autorius: | Komentarai Laukiame jūsų komentarų! »
Temos: muzika

Kartą buvau vienoje Miuncheno milongoje. Ten, po greitai prabėgusių valandų iki ir po vidurnakčio, nuskambėjo “Cumparsita” – paskutinis tango, po kurio visi suprato, kad milonga baigėsi ir laikas eiti namo. Šokėjai ėmė ruoštis namo: kas dairytis rankinių, kas batų maišelių, skubėjo atsisveikinti ir tuštino paskutinius jų stikluose užsilikusius vyno likučius.

Tik staiga keletas – keturios ar penkios poros greitai susižvalgė, išbėgo į šokių aikštelę ir pradėjo šokti kažką nematyto.

Pradžioje pagalvojau, kad gal tai kokia užsienio studentų grupė, atvykusi pagal mainų programą, nusprendė parodyti vokiečiams savo nacionalinį šokį.

– Kas tai? – paklausiau šalia sėdinčio milonguero.
– Tai – chacarera [čaka’rera] – argentiniečių liaudies šokis.- atsakė jis.

Tai buvo nepaprastas įspūdis. Po melancholiškų tango chacarera nuskambėjo taip linksmai, natūraliai ir šviežiai. Be to, jis buvo šokamas ne dviese, o grupėje. Ir džiugi, pakili, o tuo pačiu nuoširdžiai paprasta, liaudiška, nuotaika užplūdo likusius milongoje šokėjus.

Internete radau daug chakareros įrašų, bet šis man pasirodė arčiausiai to, ką mačiau toje Miuncheno milongoje: nesurežisuotą choreografo šokį, kurį šoko paprasti žmonės, atėję gerai praleisti laiko, pasilinksminti.

Šiame vaizdo klipe žmonės šoka chacarerą Buenos Airių kvartale – San Telmo.

Europoje jau tampa tradicija, šokti po milongos chacarerą. Chacareros jau moko ir kai kurie į Lietuvą atvykstantys tango mokytojai. Galbūt kada nors šoksime chacarerą ir Lietuvoje?

Jums galėtų būti įdomu taip pat: