Aistros ir nostalgijos sostinė – Buenos Airės

Imigrantų palikimas

Geriausias gatvės tango — San Telmo rajone, Buenos Airių istorijos ir kultūros lopšyje. Dorrego aikštėjė šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, gimsta tango žvaigždės ir žvaigždutės. Nušiurusiose gatvelėse rasite ir sekmadieninį blusų turgų, ir brangiausius antikvariatus. XIX amžiaus kolonijinio stiliaus pastatai ir akmens grindinys — ispanų imigrantų palikimas.

Šiandien San Telmo — Buenos Airių bohemos namai. Šiokiadieniais San Telmo gatvėse pilna studentų, dažniausiai iš Argentinos kinematografijos instituto, kur mokosi ir neseniai pagrobta ir už išpirką paleista vieno garsiausių Argentinos verslininkų duktė, metusi iššūkį pragmatiškosios šeimos tradicijoms ir tapusi panke.

Sekmadieniais San Telme knibžda turistai, įvairaus plauko prekiautojai, “antikvarinių vertybių” perpardavinėtojai, pagiringi gatvės dailininkai ir muzikantai. Primena Paryžiaus Monmartrą? Be abejo. Man — ir Vilniaus Užupį.

Pasak draugų argentiniečių, dar prieš kokį dešimtmetį savaitgalį vėlyvą vakarienę San Telmo restoranėliuose buvo galima gauti ir penktą valandą ryto. Šiandien apie ją tenka anksčiau pagalvoti, nes argentiniečiai ganėtinai sueuropėjo ir miegoti pradėjo ne ryte, o naktį. Po tokių vakarienių lietuviams gali pradėti streikuoti ne tik skrandis, bet ir akys. Po vieno tokio pasisėdėjimo autentiškame San Telmo restoranėlyje kitą dieną teko gydyti nuo konjunktyvito paraudusias akis. Pamoka: nereikia sėdėti, kur dūmų nors peiliu pjauk ir nėra ventiliacijos. Norite ko nors prašmatnesnio? Rinkitės Recoletos rajoną — čia elegantiškos kavinės (ventiliacija garantuota!), kvepiančios brangių drabužių parduotuvės, pasitempę ir ištisus metus įdegę praeiviai… Recoletai blizgesiu prilygsta tik Puerto Madero — rekonstruotas senasis miesto uostas ir gyvenamaisiais namais tapusios jo saugyklos. Tai jaunosios kartos profesionalų mėgstamas rajonas, visus lenkiantis restoranų ir butų kainomis.

Kai prieš pusantrų metų atvykau gyventi į Argentiną, jos sostinė pasitiko visai ne tokia, kokią įsivaizdavau. Važiuodama pagrindinėmis Buenos Airių gatvėmis pastebėjau, kas praeities blizgesys kur kas ryškesnis už šiandienos laimėjimus, akis bado išmaldos prašantys vaikai, protesto akcijos prie Vyriausybės pastatų. Tačiau tereikia apšilti, šmurkštelėti gilyn — ir išvysite kunkuliuojantį kultūrinį gyvenimą, nuoširdžias šypsenas ir pribloškiantį humoro jausmą… Šio miesto nuotaikos kontrastingos, kaip ir jo architektūra. XIX amžiaus Paryžių primenantys platūs bulvarai, modernūs daugiaaukščiai, o už kelių šimtų metrų — skurstantys lūšnynai, kur jau penkiamečiai spardo kamuolį ir svajoja tapti ateities maradonomis.

Atmintinė vykstantiems į Buenos Aires

Kada vykti? Geriausia — lapkričio—balandžio mėnesiais, kai Lietuvoje šalta ir tamsu. Pasiruoškite ilgai kelionei: skrydis iš Vilniaus į Buenos Aires su persėdimais trunka apie parą.

Transportas: Buenos Airėse yra šiuolaikiškas metro, tačiau dar patogiau sėsti į taksi, kurie čia fantastiškai pigūs.

Geriausios lauktuvės: matė ir odos dirbiniai.

Būtina: paragauti asado, matės ir raudonojo “Malbec” vyno, nueiti į tango šou.

Nerekomenduojama (moterims): sveikinantis vyrui ištiesti ranką. Leiskite jam įvertinti jūsų moteriškumą ir švelniai pakštelėti į skruostą. Ir jokių minčių apie moterų diskriminavimą!

Šaltinis: Virginija Bunevičiūtė, IEVA, 2004-03.

http://www.flickr.com/