Aistros ir nostalgijos sostinė – Buenos Airės

Miestas mieste

Buenos Airės — devintasis pagal dydį pasaulio miestas, daugiau kaip 200 kv. km nusidriekęs nuo Río de la Plata upės žiočių į nesibaigiančias visus metus žaliuojančias lygumas — Argentinos pampas. Pasak vietos gyventojų, iš rytų į vakarus miestą kertantis Rivadavios prospektas — ilgiausias pasaulyje, o Liepos 9-osios aveniu — plačiausia. Ilgiausių gatvių namų numeriai siekia penkiaženklius skaičius.

Dar neseniai Argentinos sostinė garsėjo saugumu. Negąsdino pasivaikščiojimai naktį, o kiekvieną apiplėšimą ilgai komentuodavo spauda. Šiandien apiplėšimai — kasdienybė. Todėl vaikus iš prestižinių mokyklų vežantys vairuotojai tamsina langus, keičia maršrutus, o nuo autobusiukų nutrinami užrašai “Vaikai”. Kol kas tokių vaikų grobimų kaip Kolumbijoje nepasitaikė, bet nemažai verslininkų jau žino, kas yra pagrobimas reikalaujant išpirkos. Turtingesniuose rajonuose jau samdomi nakties sargybiniai. Kai kurie turtuoliai kraustosi į už keliasdešimties kilometrų esančias uždaras ištisą parą saugomas teritorijas, kur galima patekti tik turint šeimininko kvietimą.

Tokių miniatiūrinių miestų, arba užmiesčio klubų, idėja į Argentiną atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Šiose gyvenvietėse yra ir sporto klubų, restoranų, vaikų darželių ir vidurinių mokyklų. Tipiška tokio klubo gyventoja — puikiai atrodanti keturiasdešimtmetė, 3-4 nedidelių vaikų mama, kuriai buitimi padeda rūpintis nuolat name gyvenanti tarnaitė, o išsaugoti linijas — įvairios treniruotės (nuo svarmenų kilnojimo iki jogos). Paprastai iki santuokos klubo gyventoja yra kur nors dirbusi, gal ir neblogai mokamą darbą, tačiau dabar jos vyras nelabai tam pritaria. Telieka džiaugtis vaikais, gražiu namu… ir leisti vyro pinigus.