Lunfardo

Autorius: | Komentarai Laukiame jūsų komentarų! »
Temos: istorija, kalba

Ladron2Žodis „lombardo“ kilo iš italų kalbos ir reiškia vagis, įsilaužėlis, plėšikas. Metams bėgant jis transfomavosi į „lumbardo“, vėliau tapo „lunfardo“, koks jis išliko iki šių dienų.

Taip nusikaltėliai vadindavo būdą susikalbėti tarpusavyje, kad teisėsaugos organai nesuprastų apie ką jie kalbasi. Sakoma, kad lunfardo – tai debute chamuyar canero. Debute reiškia gerai, puikiai; chamuyar – kalbėti tyliai, o canero – na, taip vadindavo asmenis, kurie yra en cana, arba kitaip sakant, sėdi kalėjime. Taigi išvertus šį posakį, lunfardo reikštų “nuteistųjų sugebėjimą susikalbėti tarpusavyje tyliai”.

Argentiniečių rašytojas Edurardo Pérsico apibūdina lunfardo kaip „pokalbį tarp dviejų, kad jo nesuprastų trečiasis“. Tai baisus apibūdinimas, nes jis apima lingvistines slėpynes ir dviprasmybes, vienos monetos pusės parodymą ir kitos slėpimą, kad tas, kuris pirktų, bet kokiu atveju apsigautų. Todėl lunfardo leidžia pasakyti tai, kas niekada nebuvo pasakyta, iškreipti, suklaidinti, apmulkinti klausytoją nuvedant jį visai kitu keliu, tuo pačiu parodant tokį gyvenimą ir laiką, kuris yra neišvengiamas.

Šis nusikaltėlių žargonas lunfardo susidarė ispanų, galų, italų, vokiečių, anglų, prancūzų, hebrajų kalbų pagrindu, tačiau jam įtakos turėjo ir aborigenų kalbos kaip guarani, quichua, araucano, mapuche ir kt.

19 a. pabaigoje – 20 a.pradžioje į Argentiną plūstelėjo didelė imigrantų banga. Neturtingi, neišsilavinę, profesijos neturintys imigrantai įsikūrė sparčiai augančiose Buenos Airėse, daugiausia – jų priemiesčių barakuose, kur kaiminystėje gyveno žemiausių socialinių sluoksnių vietiniai gyventojai. 1855 m. Buenos Airėse buvo 92 000 gyventojų, o 1914 m. – 1 576 000. Nuo 1869 iki 1914 m. atvykėlių skaičius beveik prilygo vietinių skaičiui. Pvz. 1887 m. mieste gyveno 432 000 gyventojai: 228 000 buvo užsieniečiai (138 000 iš jų italai), o 204 000 – argentiniečiai.

Policija, siekdama, kad visi būriai suprastų šį nusikaltėlių dialektą, 1897 metais išleidžia pirmąjį lunfardo-ispanų kalbų žodyną, kuris vėliau buvo nuolat papildomas.

Daugiausia imigrantų atvyko iš Italijos ir Ispanijos, dažniausiai tai buvo vieniši vyrai nuo 15 iki 35 metų. Netrukus mieste susidarė demografinis disbalansas: 1887 m. gyveno 243 000 vyrų ir 190 000 moterų, 1914 m. 850 000 vyrų ir 726 000 moterų.

Šios sąlygos neišvengiamai įtakojo prostitucijos augimą. Norėdami pasilinksminti jaunieji imigrantai eidavo į viešnamius, kur sutikdavo kreolus, arba compadrito.

Compadrito – uosto priemiesčių rajonų gyventojas, muštynių provokuotojas ir priekabių ieškotojas, emocingas pagyrūnas krentančia į akis apranga: kelnės susiaurintomis klešnėmis á la francesa, trumpas įliemenuotas švarkelis su pintų juostelių apvadais, plačiabrylė skrybėlė, nuleista ant akių ir aulinukai „kareiviška“ pakulne.

Viešnamiuose buvo pradėti groti pirmieji tango. Prieš pasitraukdamos į kambarius, viešnamių darbuotojos pašokdavo su klientu. Šių tango tekstai buvo turtingi nešvankybių, kurioms išreikšti buvo naudojamas lunfardo žodynas. Manoma, kad viešnamiai buvo viena tų vietų, kur compadrito nusiklausė imigrantų žodyno ir greitai išmoko šio paslaptingo atvykėlių žargono.

Vesre

Be įvairių kalbų įtakos, viena svarbiausių lunfardo ypatybių yra taip vadinamas vesre žodžių darybos būdas.

Revés m – 1) išvirkščioji audinio pusė; 2) kirtis atgalia ranka; 3) prk. bėda, nelaimė, neganda; 4) šnek. nuotaikos pasikeitimas Ø al revés de priešingai, atvirkščiai; del revés išvirkščiai, atvirkčiai.

Vesre (arba: verres, verse, resve) – nuo ispanų k. žodžio revés, kurio skiemenys sukeisti vietomis. Vesre – tai tam tikras morfologijos (žodžių darybos) būdas, kai žodžio skiemenys tyčia sukeičiami vietomis, išgaunant netikėtus skiemenų derinius. Taip

• café (kavinė) tapo feca
• macho (vyras) – choma,
• blanco (baltas) – coblán,
• negro (juodas) – grone,
• calor (karštis) – lorca,
• vino (vynas) – novi,
• tinto (raudonas) – totín,
• casa (namas) – saca,
• barrio (kvartalas) – rrioba.

Vesre metodas taikomas tik daiktavardžiams, todėl kalbėti grynu vesre neįmanoma. Kad ir kaip žaismingai atrodytų šis žodžių darybos, nesusigundykite sukurti naują vesre žodį ir įvesti jį į kasdienį vartojimą. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Visų pirma, kad šį žodį suprastų klausytojas, reikalingas didžiulis pastarojo susikaupimas, antra, klausytojas turi pritarti tokiam žodžio vartojimui, įtraukti jį į savo žodyną ir skleisti jį savo socialiniame lauke. Jeigu dviskiemeniai žodžiai dešifruojami palyginti nesunkiai, su triskiemeniais bus daug sunkiau:

• chochamu – muchacho (vaikinas),
• ortiba – batidor (skundikas),
• chelibo – boliche (sendaikčių parduotuvė),
• yorugua – uruguayo (urugvajietis)

Tango ir lunfardo

Natūralu, kad šis žodynas buvo pradėtas naudoti ir tango tekstuose. kuriems ji suteikė ypatingą jausmą ir atspalvį. Praktiškai nėra nei vieno tango teksto, kuris būtų parašytas gryna ispanų kalba. Lunfardo žodynas – tai tango tekstų prieskonis.

Laikui bėgant lunfardo pasiekė visus socialinius sluoksnius: tam įtakos turėjo tango tekstai, teatras ir publicistika. Antrajame dešimtmetyje vienameiksmės komiškos pjesės ir populiarioji spauda pamažu nyko, bet tango ir lunfardo ryšys darėsi vis ryškesnis. Trečiajame dešimtmetyje radijo radijo dėka lunfardo pasiekė ir tas vietas, kuriose jis iki tol ne tik buvon netoleruojamas, maža to , radijas savotiškai legalizavo šį žodyną, kadangi iki tol jis buvo vartojamas tik žemesniųjų socialinių sluoksnių. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje kalbos puristai pasiekė, kad lunfardo vartojimas radijo transliacijose būtų uždraustas. Tiesa, nebuvo išleistas joks raštiškas įsakymas ar nurodymas, tačiau autoriai buvo priversti arba peržiūrėti savo tango tekstus ir pakeisti lunfardo žodžius, arba susitaikyti su mintimi, kad jų tango niekada nebus viešai grojami. Nenuostabu, kad tuo laikotarpiu sukurtuose tango lunfardo žodžių nepasitaikė. Perono vyriausybė išsaugojo šį potvarkį iki pat ketvirtojo dešimtmečio pabaigos…

Žinotina, kad:

1. Lunfardizmai yra argentinizmai, net jeigu jie ta pačia ar panašia reikšme naudojami ir kitose ispaniškai kalbančiose šalyse. Tačiau yra daugybė argentinizmų, kurie nėra lunfardizmai (tai tarminė leksika, būdinga tam tikriems Argentinos regionams).

2. Lunfardizmai yra šnekamosios kalbos leksika. Tačiau nereikia pamiršti, kad daugelis šnekamosios kalbos žodžių nėra lunfardizmai, tai – neologizmai arba naujadarai, skoliniai, vertiniai.

3. Lunfardizmai yra grynos Buenos Airių ir jų apylinkių tarmybės. Vis dėlto daugelis lunfardo žodžių yra naudojami ir likusioje šalies dalyje, ypač miestuose.

4. Egzistuoja įvairių profesijų, tam tikros sferos žargonizmų. Lunfardizmais galima laikyti tik tuos, kurie yra naudojami ne tik vienos srities ribose, o didesnės visuomenės dalies.

Dabar, kai jau žinote lunfardo darybos ypatybes, atspėkite, ką reiškia žodžiai gotán ir farlundo?

Šaltiniai:Ispanų-lietuvių kalbų žodynas. Valdas V. Petrauskas. Vilnius, leidykla “Žodynas”, 2001
http://www.elortiba.org/persico4.html
http://enciclopedia.us.es/index.php/Vesre
http://www.mibsasquerido.com.ar/xTango3.htm
http://www.todotango.com/english/main.html
http://www.rincondeltango.com/chamuyo/textos/aproximacionlunfardo.htm
http://ar.geocities.com/lunfa2000/limite.html
Paveikslas: Botero “Ladron”

Jums galėtų būti įdomu taip pat:

  • Kaip atsirado tango Mūsuose tango asocijuojasi su klišėmis, dažniausiai - tango šou, kuriuos patys argentiniečiai vadina...
  • Tango ir anarchija Originalus požiūris į tango, kaip į revoliucinę muziką: "Argentinietiškas tango – sukilimo muzika". ...
  • Bandonija Prieš tapdamas bandoneonu (lietuviškas šio instrumento pavadinimas - bandonija), šis instrumentas tu...