Šokis ir lytiškumas

Lytinis ugdymas pramoginių porinių šokių dėka

Paskutinioji mintis leidžia suformuluoti aiškią poziciją dabartinių lytinio švietimo aktualijų klausimu. Kai tik sprendžiant kokią nors problemą, išsprūsta frazė – reikia šviesti, aiškinti – ar panašiai, atkartojami šiuolaikinių mąstytojų jau praeityje paliekamos Švietimo epochos šūkiai. Didysis Švietimo epochos tikslas – apšviesti tamsuomenę. Tamsuomenė buvo tie, kurie nežinojo. Švietėjai kreipėsi į “tamsuolius” kaip žinantys į nežinančius. Pavyzdžiui, tamsuolis nežino, kas yra jo viduriuose, išskyrus tai, kas išeina į lauką.

Bet švietėjas „išvertė į lauką“ ne tik tai, kas išeina natūraliai, bet ir tai, kas natūraliai yra viduje – jis tarsi galingu prožektoriumi “apšvietė tamsuolio vidurius” – „parodė“, kas paprasta akimi nematoma. Žmogaus vidurių maketas, kurį galima rasti kiekvienoje mokykloje – puikus šviečiamojo veikimo pavyzdys. O charakteringiausias Švietimo epochos išradimas – Rentgeno aparatas. Struktūrinis švietimas parodo kaip paslėpti objektai išsidėstę vienas kito atžvilgiu erdvėje. Taip “apšviečiama” ir išviešinama vidinė struktūra. Funkcinis švietimas – kita švietimo forma – “apšviečia” priežastingumo santykius tarp objektų. Taip “apšviečiama” praeitis ir ateitis.

Bendrosios taisyklės nuosekliai taikomos ir taip vadinamam lytiniam švietimui. Struktūros atžvilgiu lytinis švietimas suvedamas į lytinių organų struktūros “apšvietimą”. Funkcijų atžvilgiu “apšviečiamos” lytinių organų funkcijos, naudojimosi lytiniais organais pasekmės. Tokiu būdu „lytinis“ švietimas pernelyg siaurai, tiksliau sakant – viso labo fiziologiškai, suvokia lytiškumą, išleisdamas iš akių tai, kad lytiškumas iki mažiausių bruožų apibrėžia asmenybės visumą, o ne tik tam tikrą intymią gyvenimo dalį. Be to akivaizdu ir nuolat pabrėžiama, kad tokio švietimo tikslas – informuoti, o ne ugdyti, kas nuo amžių buvo pagrindinė pedagogikos užduotis.[48] Ar mokslinis, ar žurnalistinis[49] seksualumo diskursas Vakaruose sukasi, kaip jau yra nurodęs Michelis Foucault, apie scientia sexualis.[50]

Foucault šiam diskursui priešpastato rytietiškąjį ars erotica. Tačiau atkreipkime dėmesį į kitą labai svarbų faktą: kokią didelę reikšmę nepaisant gana dažno pamokslininkų smerkimo tradicinėje europietiškoje kultūroje turėjo poriniai šokiai. Ne vienas iš tyrinėtojų teigia, kad ta reikšmė susijusi su bendruomenine lytinio ugdymo funkcija, bendruomeniniu pasirengimu santuokai.[51]

Dar kartą prisiminkime Locke’o žodžius: šokis labiau nei kas kita suteikia vaikams – nežinia kokiu būdu – vyriškus įpročius ir manieras. Teisingas yra ir bendresnis teiginys: šokis – nežinia kokiu būdu – iš esmės ugdo lytiškumą, visai jo neapšviesdamas. Šis nežinia kokiu būdu, arba Michaelo Polanyi žodžiais sakant – paslėptas žinojimas (tacit knowledge), aiškiai nurodo į esminį šokio poveikio skirtumą nuo šviečiamosios veiklos: socialiniai šokiai, priešingai nei teatriniai, sukuria įpročius, o ne vaizdus, išmoko, bet nesuobjektina. Ar nėra taip, kad lytinės šių laikų suirutės, kuri galbūt kaip tik yra „iškreiptos apšviestos sąmonės“[52] veiklos pasekmė, tikrasis sprendimas yra ne gausesnis ar tikslesnis lytinis švietimas, bet paprasčiausios porinio šokio pamokos?

[48] Tokia pat kritika išsakoma ir Lietuviškoje Tarybinėje Enciklopedijoje, pabrėžiant skirtumą tarp lytinio švietimo ir auklėjimo. Paskutiniuoju metu pedagogai griežtesnę auklėjimo sąvoką linkę keisti subtilesne ugdymo sąvoka.
[49] Tai, kas rašoma ir kalbama apie lytiškumą masinėse informacijos priemonėse, yra tas pats lytinis “švietimas”, pagal garsųjį 2001 metų LNK šūkį – Mes nemokome jūsų gyventi, mes gyvename kartu su jumis!
[50] Michelis Foucault, Seksualumo istorija. Vilnius, 1999, p.47.
[51] Dalia Urbanavičienė, Lietuvių apeiginė etnochoreografija, p.87.
[52] Peter Sloterdijk, Ciniškojo proto kritika. Vilnius, 1999, p.29.

Šaltinis: Gediminas Karoblis, “Šokis ir lytiškumas”.
Nuotraukos iš: C.Sauros filmo “Tango“