Šokis ir lytiškumas

Reversabilumas poriniame šokyje

Kaip jau minėta anksčiau, galantiškumo amžius bei jo reversabilumas liko anapus Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, tačiau naujosios informacinės technologijos, naujoji žinių ir ryšių visuomenė keisdama plieninį pramoninį amžių atgaivino kurį laiką buvusį užmirštą reversabilumą.[38] Moterų emancipacija pakeitė santykius tarp lyčių. Dėl to akivaizdžiai keičiasi ir kūniški įpročiai.

Šokantis žmogus – tai ne tik šiuolaikinio judraus verslininko metafora, tai drauge įpročių, kurie būtini norint sėkmingai gyventi šiuolaikinėje visuomenėje, charakteristika. Pasaulinis tinklas ir jo virpesiai bei su tuo susijusi patirtis išryškino ir kitokias šokio formas. Individualistinį šokimą pakeitė paskutiniu metu Vakaruose išpopuliarėjusi šokimo forma vadinama Contact Improvisation.[39]

Ši „nauja“ šokio praktika tapo simboline atsvara tiek įsigalėjusiam šokio individualizmui, tiek totalitarinėse visuomenėse išaukštintam grupiniam šokiui.[40] Gyvenimas be kontaktų šiuolaikinėje visuomenėje atrodo neįmanomas, todėl vis labiau juntama būtinybė išsiugdyti jautrumą ir sugebėjimą kontaktuoti – užmegzti ryšį, prisiliesti, būti paliestam.[41] Įdomu palyginti kontaktinę improvizaciją ir moderniųjų pramoginių porinių šokių praktiką. Galima bent jau pastebėti, kad dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių į madą atėjo kontaktinė improvizacija, į madą grįžta poriniai pramoginiai šokiai.

Praėjus individualistinės emancipacijos bangai, per paskutiniuosius dešimtmečius vėl į madą grįžta improvizaciniai modernieji pramoginiai poriniai šokiai, ir garsiausias iš jų – tango. Feministinė porinių šokių kritika, nukreipta į pagrindinį porinių šokių šūkį: „vyras veda, o moteris seka“[42], galų gale baigia išsisemti ir nebetenka savo reikšmės. Pildosi Ericho Frommo perspėjimas dėl šiuolaikinės lyčių niveliacijos, sukeliančios lyčių poliarizacijos nykimą.[43] Feministinė teorija pernelyg supaprastino porinių pramoginių šokių modelį. Porinis šokimas iš tiesų yra kūrybiškas ir poliarizuotas abiejų lyčių bendradarbiavimas.

Netiesa, kad šokant poroje vyras juda taip kaip nori, o moteris juda tik taip, kaip nori vyras. Nereikia pamiršti, kad moderniųjų laikų pramoginiai šokiai yra improvizacijos šokio charakterio ir šokio schemos rėmuose. Improvizavimas poroje reikalauja abipusio jautrumo ir reflektyvumo, t.y. kiekvienas judesys poroje yra kompleksinė daugybės abipusiu grįžtamuoju ryšiu pagrįstų impulsų bei virpesių visuma.[44] Taigi porinis šokis yra būdas išlavinti savo kūno jautrumą kitam kūnui, konkrečiais kinestetiniais įpročiais įveikti egocentrizmą, individualizmą.[45] Galų gale galima teigti, kad šokdami poroje sužadėtiniai ar sutuoktiniai mokosi kūniškos išminties, kuri yra būtina gyvenant santuokoje.[46] Tai labai sena europietiška tradicija, pagal kurią šokiai buvo pagrindinė galimybė mokytis elgesio su kitos lyties asmeniu.[47]

[38] Marika Hedemyr, “Understanding Body and Dance through Network Structures” // 2001 m. sausio 10-13 dienomis Trondheime vykusioje konferencijoje Dance knowledge skaitytas pranešimas.
[39] Cynthia J. Novak, Sharing the Dance. Contact Improvisation and American Culture, The University of Wisconsin Press, 1990, p.11. [40] Šiuolaikinėje pop-sociologijoje sklando įvairūs anekdotai lyginantys Henry Fordą ir Billą Gatesą. Įdomu tai, kad Henry Fordas išleido knygelę apie šokius The Square Dance revived by Henry Ford. (O savo mieste draudė šokti modernius improvizacinius šokius, diegdamas iš anksto nustatytą choreografiją ir geometriškai išdėstytų porų judėjimą).
[41] Bernhard Waldenfels, Bruchlinien der Erfahrung, s.64–98.
[42] Tomo Petreikio šokių studijos tinklapyje skaitome: „Mums artima europietiška šokio samprata: „Vyras galantiškas moteriai, juos sieja artimas, bet neslegiantis kontaktas. Jis išsaugo poros intymumą, tačiau neleidžia jam įsiveržti į svetimą erdvę. Tai stilius, rodantis meistriškumą. Tai paprotys, suteikiantis iniciatyvą vyrui, o pagarbą – moteriai.” “ – www.valsas.lt/about.php – 2003-02-02.
[43] „Lyčių poliariškumas išnyko kartu erotine meile, kuri pagrįsta šiuo poliariškumu. Vyrai ir moterys tapo vienodi, bet ne lygiaverčiai kaip priešingi poliai“ (Ėrichas Fromas, Menas mylėti, Vilnius, 1992, p.14).
[44] Pramoginiame šokyje … subjektyvumas ir objektyvumas yra konfigūruojami taip, kad rezonuotų ir skatintų vienas kitą abipusio angažavimo būdu (Linda Singer, „Dance: the Primordial Expressiveness of the Body and the Dancing of the World“, p.6 – rankraštis, už kurį esu dėkingas Algiui Mickūnui).
[45] „Mums trūksta juslinio subjektyvumo ir intersubjektyvumo kultūros“ (Luce Irigaray, „Einander Transcendente: die Vermählung von Wort und Fleisch“ // Phaenomenologie und Geschlechterdifferenz, hg. Silvia Stoller und Helmuth Wetter, Wien, 1997, s.99).
[46] Subjektyvumo ir objektyvumo konfigūracija, kuri nustato pramoginį šokį kaip dvariškių elgesio struktūros sudėtinę dalį, skatina reversabilumą, tuo pat palikdama skirtumą, nuo kurio priklauso seksualinis domėjimasis. Poriniame šokyje mums duota socialiai priimtinas būdas pažinti kitą pažįstant kito kūną (Linda Singer, „Dance: the Primordial Expressiveness of the Body and the Dancing of the World“, p.6)
[47] Dalia Urbanavičienė, Lietuvių apeiginė etnochoreografija, Lietuvos muzikos akademija, 2000, p.81–87.