Mažakalbiai suomiai aistras išlieja risnodami tango ritmu

Autorius: | Komentarai Laukiame jūsų komentarų! »
Temos: reportažai

_suomiu tango 02Pietų Amerikoje atsiradęs tango pavergė ir santūriuosius šiauriečius suomius. Atvirose Suomijos šokių aikštelėse baltųjų naktų tyloje skamba ilgesingos šio šokio melodijos.

Vakarais skamba muzika

Braukdamas nuo kaktos prakaitą ir uodus, mane šio šokio pakvietęs suomis Pekka suka ir suka ratus ant valčių prieplaukos medinių grindų. Scenoje keturių vyrų ansamblis groja sulėtinto tango melodiją su širdį draskančiais žodžiais: “Tu palikai mane, ir man taip liūdna…” Šokis niekaip nesibaigia. Atrodo, šoku visą amžinybę, nors šokių vakaras dar neįpusėjo. Pekka, kaip ir visi čia, – puikus šokėjas. Risnodama paskui jį tango ritmu, dairausi aplinkui. Jaunų žmonių čia nėra. Jie mano, kad kaimo šokiuosse šokama lietuvišką klumpakojį primemanti “humpa”, o šalia aikštelės stovi šieno daržinė pasimylėti. Visi šokėjai jau sulaukę keturiasdešimtmečio. Tai – vasarnamių poilsiautojai, suvažiuojantys vakarais šokti. Bilietas – 10-25 eurai (apie 34 – 86 litus), nelygu kokia žvaigždė atvyksta dainuoti kaimo šokiuose. Girtų salėje nėra, tik išgerusių. Bufete – tik kava ir limonadas. Juk tango – džentelmenų šokis. Kad būtų drąsiau, džentelmenai išgeria už kampo alaus.

Moterys pakeičia įvaizdį

Moterys šokių vakare vilki sukneles ir avi batelius, numetusios šonan įprastas kelnes bei sportbačius – reikia būti moteriškai. Kaip ir prieš 100 metų, moterys sėdi vienoje salės pusėje, vyrai – kitoje. Moteris privalo turėti itin svarią priežastį, jeigu ją kviečiančiam šokėjui sako “ne”. Jei atėjai – šok. Per vakarą viena valanda skirta moterims – jos kviečia šokio. Tada jau vyrai it žąsinai braunasi į pirmąsias eiles, kad juos pastebėtų. Vienišiems poilsiautojams šokiai tikra paguoda. Ne paslaptis, kad ilgesingas tango dažnai baigiamas klausimu: “Pas tave ar pas mane?”

Sukūrė šiaurietišką versiją

Suomišką tango gali sukurti, pagroti, pašokti ir išgyventi tiktai suomis. Suomių tango versija letargiškai lėta, girtuokliškai svyrinėjanti, šokėjų judesiai lėti, stengiantis kūnu neprisiliesti prie partnerio. Melodija visada ašaringa, tekstai pasakoja apie nelaimingą meilę. Suomių patarlė apie šią viziją sako taip: “Geriau vyras varvančia nosimi, bet ne toks, kuris be reikalo juokiasi”. Suomiai drovūs, baikštūs ir nemoka žavingai pilstyti iš tuščio į kiaurą. Gal todėl jie ir susikūrė aistros šokio – tango – savotišką versiją. Jiems tango tapo tarsi ventiliu, kuriuo galima išleisti viešumon jausmus ir patirti intymų artumą. Bet – ne daugiau. Tango iš Argentinos užkariavo Europą prieš 10 metų. Tačiau suomiško tango istorija kiek kitokia.

Romanso ir maršo mišinys

Suomijoje egzotiškas argentinietiško tango ritmas susimaišė su lėtu risnojimu bei tapo suomiško gyvenimo dalimi. Žinomas suomių rašytojas Mika Waltari savo romane “Didelė iliuzija” dar 1928 metais rašė: “Be abejo, tango yra gražiausias šokis. Jis simbolizuoja mūsų gyvenimo egzotiką, o jo lėtuose, siūbuojančiuose žingsniuose vilnija muzika ir kančia”.

Tango Suomiją pasiekė XX amžiaus pradžioje iš Vokietijos, todėl turi šiek tiek ir maršo gaidų. Karas išskyrė šeimas ir mylimuosius. Suomiai išgyveno ilgesį, baime ir viltį savo vienkiemiuose, miškų glūdumoje paslėpti nuo Europos didmiesčių triukšmo. Kaimynė Rusija įliejo į suomiško tango melodiją romansų liudesio. Pulsuojantis suomiško tango ritmas – lyg širdies dūžiai, ilgesingi tekstai – garsiai neišsakomi jausmai, dažnai draskantys nekalbių suomių krūtinę.

Dainininkams – karūna

Nuo 1985 metų suomiai rengia tango festivalį. Penkias dienas ir naktis liepos mėnesį Seinejokio mieste vyksta tang šokio maratonas. Iš visos Suomijos čia suplūsta apie 200 tūkstančių poilsiautojų, trokštančių tik vieno – iki valiai prisišokti tango. Daugiau nei 2 milijonai suomių tuo metu būna prilipę prie televizorių ekranų. Dėl tango karaliaus ir karalienės karūnos kasmet svenoje varžosi žymiausi Suomijos dainininkai ir dainininkės. Laimėtojai akimirksniu visiems laikams tampa tautos herojais. Ir nieko nuostabaus, kad populiariausias Suomijos dainininkas ir tango karalius Jaris Sillanpaa nepateko šiemet Stambule į Eurovizijos finalą. Ką Europa gali išmanyti apie suomiško tango magiją bei jausmus?

Proga susirasti žmoną

Šokių vakarų kultūra Suomijoje atsirado anksčiau nei tango. Dar XIX amžiaus pradžioje kaimuose buvo pastatytos pirmosios šokių aikštelės medinėmis grindimis. Šokiai buvo atlyginimas po sunkių vasaros darbų. 1939–1945 metais Suomijojebuvo uždrausta šokti. Dėl bombardavimų baimės ir iš solidarumo su kovojančiais kaimo vyrais. Bet pokariu suomiai vėl trypė išsijuosę. Valstybė pažadėjo iš karo grįžusiems jauniems vyrams žemės, jei jie turės žmoną. Kur rasi žmoną jei ne šokiuose? 1960–1970 suomių karta, gimusi po karo, vėl susitiko šokiuose. Šalyje buvoa apie 1200 šokių namų. Iš šokių pelnėsi ir valstybė – jei šokiai trukdavo ilgiau nei pusantros valandos, nuo kiekvieno parduoto bilieto buvo imamas “linksmumo mokestis”.

Laima Lavaste
“Lietuvos Ryto” korespondentė Helsinkyje
Lietuvos Rytas, 2004 m.

Jums galėtų būti įdomu taip pat:

  • Svečiuose – “Mano akys” Mano akys - nuostabus internetinis dienoraštis, kuriame sujungtos trys meno rūšys: fotografija, muzi...
  • Tango Liepojoje Kuo puikus Latvijos paplūdimys? Patogūs kempingai, neurbanizuota pakrantė ir nuolatinis (ne proginis...
  • Tango ukrainietiškai Tango Balso skaitytojai Halina ir Valentinas lankėsi Kijeve, iš kur parsivežė tango įspūdžių. Papraš...