Pasiklydusi tango metro

Autorius: | Komentarai Laukiame jūsų komentarų! »
Temos: literatūra, literatūra ir menas

la Vida del Tango

120_leonardofaillace_3659Mano kančia varvančia siela apraizgė tavo šešėlį. Tu iš dulkių statei man tvoras, o aš bandžiau visu kūnu pasakyti tau:
– Ką aš blogo padariau, kad tavo akys tavo kojas atvedė tiesiai pas mane..?
Tąsyk šokau geriau tik už pačią tingiausią Sibiro mešką, bet… neturėjau kito pasirinkimo. Veiksmas lygus atoveiksmiui. Labai norėčiau palinkėti „būk pirmas ir paskutinis“, nes, kad šokam tango – iš šimto susirinkusiųjų – žinojom tik mudu..
Tai prisiminusi, nevalingai krūptelėjau. Jūs – taip pat?
Diagnozė aiški, liga įsisenėjusi. Sveiki atvykę į tango dispanserį!

Tu kreipi dėmesį ne į gražius vyrus, o į vyrus, su vangiai tango ritmu besiraizgančiomis moterimis. Žinodama formulę „reikiamu laiku – reikiamoje vietoje“, visuomet sugebi netyčia (?) atsidurti neįtikėtinų jungčių tango metro stotelėje.

Bet tu gali būti laikinai laiminga! Na, nusišypsok! Begarantinė laimė visai čia pat… Tango metro stotelėje stebės tave, tavo judesius ir eiseną, klastingą ar naivų žvilgsnį, ir ne tik… Kaip sulėtintam siaubo filme – ryškius ir tirpstančius kojų vingius. Desperatiškai puoli iš vienos parduotuvės į kitą ir griebiesi shopping terapijos nuo ligos, nuo kurios nenori pagyti. Moteriška mada – amžina kova tarp akivaizdaus noro apsirengti ir slapto noro nusirengti. Balinamoji dantų pasta visiškai nebereikalinga, feromonus užmušantis dezodorantas tik didina distanciją. Jau geriau nusipirkti bespalvio batų tepalo, – jis netepa drabužių: tavo, jo. Tavo dėmesio centras akivaizdžiai smuktelėjo žemyn kaip akcijos vertybinių popierių biržoje.

Švelniai ir iš lėto ima svirti galva, išprotėjusiai plaka širdis, skilinėja lūpos ir drėksta delnai, tarytum kojos dermantiniuose batuose. Tango muzika tau – lyg srovė išsikraunančiam telefonui. Praradai sąmonę, protą, netgi pamiršai, kad šoki, tačiau jausmai pulsuoja kaip drėkstančios plaštakos prakaito šiltnamy.

Išnaudok progą, – mylėkis, – kol jis dar to nesuprato. Kai supras – bus per vėlu. Tu tapsi jo moterimi, vietoj to, kad amžinai išliktum Jo Mylimąja. Patikėk, tu būsi laiminga… tik ta laimė – raudonojo serbento uogelės dydžio. Iš pradžių saldi kaip medus, po to – karti kaip rūpužės skūra, rūgšti kaip 16 metų ir 3 mėnesius rauginti agurkai, kol galų gale ją išspjauni tam, kad alkanas ją pakeltų ir priimtų kaip dovaną.

Moteris niekada nepamiršta vyrų, kuriuos mylėjo, vyras – moterų, su kuriomis nebuvo kartu. Todėl šoki taip, kad geidžiamasis neturėtų progos išbandyti laimės su tavimi. Tokiu atveju, būsi jo gyvenimo moteris… ir net persėdus į netango metro, jausi savo širdy pūkuoto kirmino krabždesį: ten, tango metro stotelėje kažkieno akys šokinėja trikampiais, kvadratais, ratais. Taigi, šok taip, kad vyrai tave atmintų ir po milijono metų.O kaip Sibiro lokiai? Tegul jie eina pasivaikščioti po Afriką.

Sveika atvykusi į tango dispanserį.
Čia neuždaromi biuleteniai.
Nekonfidendencialumas negarantuojamas.

Iliustracija: Leonardo Faillace,
Serie “Afrodita”, 1987

Jums galėtų būti įdomu taip pat:

  • Paskutinis tango Paryžiuje Rūta Klišytė Subrendusi lėtam šokiui, negalėjau atsiginti kavalierių. Šie vis maldavo: „Šok, Aldon, ...
  • Vienos tandos pelenė la Vida del Tango Mano kairysis, aistringai apspardytas batelis vos nepasiuto iš pykčio, kai buvo įt...
  • Paryžius. Trijų minučių romanas Mari Poisson Tikrieji patriotiškumo, meilės, nostalgijos, mirties ir garbės bei ilgesio jausmai išre...