Kodėl “Tango Balsas”?

Kai 2001-aisiais kartu su idėjine tango skleidėja Laima sukūrėme pirmąją lietuvišką tango “internetinę svetainę”, ji dėl mėgėjiško entuziazmo ir prieglobos stokos buvo platinama elektroniniu paštu.

Tai buvo toks, kaip dabar sakytų, elektroninis naujienlaiškis, išsiunčiamas tango mylėtojams, kurių anuomet Vilniuje kartu su jų šeimų nariais, kurie neprenumeravo šito mūsų spamo, buvo gal 20! Pavadinimą rinkome pagal analogiją – tai turėjo būti kažkas tokio kaip “Kalba Vilnius”, “Lietuvos aidas” arba “Panevėžio balsas”… Laimėjo “Tango Balsas” ir netrukus supratome, kad vien naujienlaiškiais sotus nebūsi – Laima sukūrė tikrą svetainę, kurią galima buvo rasti internete bet kuriuo paros metu!

Tik vėliau susivokėme, koks tai buvo lemtingas sutapimas. Išvertus į ispanų kalbą “tango balsas” skambėtų “la voz del tango”. Tai daugiau metafora, kuri Argentinoje ir Urugvajuje priskiriama didžiausiai ir svarbiausiai tango asmenybei – dainininkui ir aktoriui Carlos Gardel (Karlosui Gardeliui).

Jis iki šiol be proto garbinamas Pietų Amerikoje kaip geriausias visų laikų tango daininkas dėl savo išskirtinio baritono, kuris priverčia argentiniečius susigraudinti vos išgirdus pirmuosius jo dainuojamų tango žodžius. Tai – kultinė asmenybė, be kurios neįsivaizduojamas tango. Iki šiol Argentina, Urugvajus ir Prancūzija nesutaria – kurios šalies sūnus tai buvo, – panašiai kaip Lietuva su Lenkija nepasidalina Adomo Mickevičiaus.

Prispausdami magnetukais, jo fotografijas iki šiol argentiniečiai kabina ant šaldytuvų šalia Maradonos ar savo artimųjų nuotraukų. Įsidėmėkite šį vyruką, nes mes jį dar dažnai čia minėsime:

Dažniausiai tiražuojama Gardelio nuotrauka: 1933 m. Montevidėjus
Šaltinis: gardelweb.com

Uždėsiu plokštelę, jūs paklausykite tango balso: