Tango stabdo smegenų senėjimą

Autorius: | Komentarai Laukiame jūsų komentarų! »
Temos: mokslas ir gyvenimas

Tai, ką seniai įtarėme stebėdami šokančias poras, patvirtinta moksliškai: tango atitolina senatvę! Jeigu iki pensijos toli, o jūs jau šokate tango, tikėtina, kad senatvę sutiksite ne tik jauna siela, bet ir kūnu. JAV Neurologų asociacija praneša.

Vašingtonas, 2005 m. lapkričio 15 d.

McGill universiteto Montrealyje, Kanadoje mokslininkai atrado, kad aistringi argentinietiško tango judesiai stabdo smegenų senėjimą.

„Mūsų rezultatai įrodo, kad tango šokis labiau nei pasivaikščiojimas gerina kompleksinių užduočių atlikimą ir didina sugebėjimą judėti ribotoje erdvėje neprarandant pusiausvyros“,

– teigė Dr. Patricia McKinley.

Daugiau kaip trečdalis vyresnio amžiaus JAV gyventojų kartą metuose netekę pusiausvyros parkrenta, o vyresniems žmonėms tai yra viena pagrindinių mirties priežasčių. Nežiūrint to, 71 proc. seniorų virš 65 metų gyvena vieni ir daugiau nei 7 valandas praleidžia neturėdami jokių socialinių kontaktų. Ši izoliacija kartu su natūraliu senėjimo procesu gali sukelti kognityvinių gebėjimų silpnėjimą.

alte_s

„Tango labai naudingas vyresniems žmonėms,“ – teigia P. McKinley. – Jis turi tokių elementų, kuriuos rastumėte bet kurioje neurologinės reabilitacijos programoje. Tai svorio pernešimas į priekį, į šoną, atgal, stovėjimas ant vienos kojos, judėjimas tiese pirmyn ir atgal, žingsnio ilgio keitimas ir sukimasis ribotoje erdvėje. Kitas didelis tango privalumas tas, kad judesiai atliekami pagal muziką, o tai labai padeda pacientams mokantis vaikščioti.“

Tyrimuose, kurios finansavo Drummond Foundation, dalyvavo 30 seniorų nuo 62 iki 90 metų amžiaus. Visi jie buvo sveiki ir per praėjusius metus patyrę parkritimą, dėl ko jiems išsivystė baimė parkristi. Atsitiktiniu principu seniorai buvo priskirti grupei, kuri eidavo reguliariai pasivaikščioti arba tango šokėjų grupei. Dešimt savaičių trukusio eksperimento metu abi grupės susitikdavo dukart per savaitę dviems valandoms.

Prieš prasidedant tyrimui buvo patikrinti tiek tango, tiek pasivaikščiojimo grupės dalyvių motoriniai ir kognityviniai sugebėjimai. Tyrimą sudarė erdvės suvokimo ir skaičių atminties testai, nesudėtingos ir kompleksinės vaikščiojimo užduotys, klinikiniai pusiausvyros matavimai ir individualus gebėjimas laikyti pusiausvyrą.

Tango šokėjų grupėje pagerėjo pusiausvyros, laikysenos ir motorinės koordinacijos įgūdžiai, o taip pat padidėjo kongnityviniai sugebėjimai. Visgi tango grupė pasirodė daug geriau nei pasivaikščiojimo grupė, atliekant kompleksines kognityvines užduotis vaikščiojimo metu, stovint ant vienos kojos ir sukantis ribotoje erdvėje. Testuojant gebėjimą prisiminti nebuvo pastebėta jokių ypatingų pokyčių, P. McKinley nuomone greičiausiai dėl to, kad tiriamųjų imtis nebuvo pakankamai didelė.

Iš tango grupės pasitraukė daug mažiau dalyvių nei iš pasivaikščiojimo grupės (1 ir 4). Be to, 66 proc. tango šokėjų tęsė šią veiklą dar metus po eksperimento pabaigos.

“Tango yra puikus laisvalaikio užsiėmimas šiai gyventojų grupei, – teigia P. McKinley, – kadangi jis jungia tris svarbiausias tęstinio treniravimosi sąlygas: jis teikia džiaugsmo, yra šokamas grupėje ir jis turi pasiekiamą tikslą, o tai svarbu ne tik pačiam šokėjui, bet ir jo šeimai, draugams.”

Šaltinis: Society for Neuroscience www.sfn.org
Visą teksto versiją anglų kalba galima perskaityti asociacijos tinklapyje:
“STUDIES WITH DANCING, COMPUTER TRAINING, SHOW WAYS TO MAINTAIN A HEALTHY BRAIN IN OLD AGE”

Jums galėtų būti įdomu taip pat:

    Nerasta panašių straipsnių :(